Apie laisvę

Tam, kad daigas išdygtų iš sėklos, jis turi praplėšti luobą. Tam, kad pamatytų šviesą, jis turi visa jėga veržtis pro tamsią dirvą. Tam, kad taptų milžinišku medžiu, dovanojančiu mums saldžius vaisius ir pavėsio prieglobstį, daigas turi be perstojo augti, stiebtis, vystytis ir tobulėti.

Žinoma, augti ir tobulėti – nėra pats lengviausias kelias. Tai gali būti skausminga, gali būti baisu. Tačiau sėkmė neaplanko mūsų atsitiktinai. Sėkmė nenutinka šiaip sau, netikėtai, nededant jokių pastangų, sėdint ant sofos ir spoksant televizorių.

Laisvės antonimas yra vergija.

Dabar mes ESAME laisvi nuo okupantų primestos santvarkos, kultūros, kalbos, tradicijų ir švenčių.

Tačiau ar iš tiesų JAUČIAMĖS laisvi?

Ar nevergaujame klaidingiems įsitikinimams, įsišaknijusiems mūsų galvose?

Ar nesame supančioti mums primestos svetimos požiūrių sistemos?

Ar esame laisvi mąstyti, kalbėti ir elgtis taip, kaip jaučiame, nepaisydami to, ką kiti apie mus pagalvos?

Ar esame laisvi patys nuspręsti, kaip norime jaustis šiandien?

Pagrindinis dalykas, kurį dovanoja saviugda – tai laisvė.

Laisvė pamatyti nesibaigiančias galimybes. Laisvė rinktis. Laisvė būti tuo, kuo svajoji būti. Laisvė pačiam kurti savo gyvenimą.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga linkiu Tau tikrosios vidinės LAISVĖS. Kiekvienas esame jos vertas!