Apie kūrybos prioritetą
Kaip dažnai užsiimi kūryba ir menu?
Dažniausiai laiko šiems dalykams skiriame iš to, kuris lieka po būtinųjų buities darbų, po visų kasdienių reikalų, užduočių ir prievolių. Na, nelieka – tai nelieka, ką jau padarysi. Gal kitą kartą.
Kūryba dažnai mums atrodo tarsi miela maloni pramoga, praskaidrinanti kasdienybę, tačiau tikrai ne pirmos būtinybės dalykas.
Nebent esame menininkai iš pašaukimo ir iš didžiosios raidės. Tokie gali būti nepavalgę, neišsimiegoję, nenusiprausę ir nesusišukavę, bet kai pašaukia Mūza, privalu jai atsiliepti ir kurti.
Visgi laikausi nuomonės, kad svarbiausiais dalykais turėtume laikyti tuos, kurie teikia ilgalaikį pasitenkinimą, praturtina sielą, suteikia prasmės pojūtį, užaugina sparnus. Nes kai širdis sklidina tikro, autentiško gyvenimo džiaugsmo, tuomet visiškai kitaip kokybiškai ir su aplinkiniais, ir su savimi bendraujame, kasdienius darbus atliekame laimingi, o ne niurzgėdami ir suirzę.
Visuomet raginu planuojant dieną, savaitę ar netgi metus (pvz., numatant laiką atostogoms) iš pradžių kaip prioritetus susirašyti prasmingas ir džiaugsmingas veiklas, kurios suteikia mums laimės (ar tai būtų knygos skaitymas, pasivaikščiojimas miške, ar paveikslo tapymas), o paskui aplinkui jau apsidėlioti tokias kasdienybės smulkmenas, kaip valgio ruošimas, atsakymas į el. laiškus, ir panašiai. Nes ta buitinė rutina neišvengiamai atsitiks, niekur nesidėsime, o štai laimės suteikiantiems dalykams laiko gali ir nelikti. Tad iškelkime juos į pirmą vietą patys, sąmoningai. Netrukus pastebėsime, kaip tapsime laimingesni!
Jei norisi skirti daugiau laiko kūrybai ir savęs pažinimui, jau šį ketvirtadienį kviečiu susitikti Kūrybinio nuotykio užsiėmime, o kitą ketvirtadienį – Rašymo terapijos praktikoje.
Mes patys sprendžiame, kiek laimingi esame, paskirstydami prioritetus.