Amor Towles: Linkolno greitkelis

Jei aš kare ką nors supratau, tai tik tai, kad visiško apleidimo patyrimas, o būtent ta akimirka, kai supranti, jog niekas, net pats tavo Kūrėjas, neateis tau padėti, ir yra metas, kai atrandi savyje stiprybės judėti pirmyn. Gerasis Viešpats neliepia tau keltis, žadindamas cherubinų giesmėmis ir angelo Gabrieliaus pučiamu ragu. Jis liepia tau keltis, leisdamas pasijusti vienišam ir užmirštam. Tik tada, kai suprasi esąs visiškai apleistas, pripažinsi faktą, jog ateitis yra tavo rankose, tik tavo, niekieno kito. 

Protingų garsenybių išgirta ir išreklamuota knyga, tokia tobulai amerikietiška, apie kelionių nuotykius ir pamatines, svarbiausias gyvenimo vertybes. Jau dabar sakoma, kad šis romanas taps literatūros klasika – nes na tikrai taip tobulai suręstas, ir veikėjai tokie ryškūs, ir siužetas užkabinantis. Kad nebūtų galima kabinėtis dėl įvairovės stokos, prie keturių baltaodžių vaikinų prieskoniui suteikti įmaišyta ir keletas afroamerikiečių, ir keletas merginų (kaimynė, sesė, linksmybių draugužės – žinot, kaip be jų).

Amerika parodoma visokia – nuo istoriko, užsibarikadavusio knygomis Manhatano dangoraižyje iki bastūnų, besišildančių prie lauželių šalia geležinkelio, nuo patriotų, kurių vaikai šeimos švenčių metu atsiskaito Nepriklausomybės deklaracijos tekstą, iki našlaičių, slapta šlamščiančių uogienę.

Kaip ir kiekvieną profesionaliai parašytą knygą, šią skaityti įdomu ir gera, nors veikėjai nei savo amžiumi, nei pažiūromis, nei tikslais nėra man artimi. Tiesiog tvirtas, užtikrintai kokybiškas skaitinys.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.