Williams Paul Young: Trobelė

2018-02-12

Williams Paul Young TrobelėKai audros sujaukia įprastą dienos režimą, kažkodėl apsidžiaugi. Sniegas ar ledinis lietus staiga išlaisvina tave iš lūkesčių, darbo įtampos bei suplanuotų susitikimų ir terminų tironijos. Ir kitaip nei liga, tai paprastai būna ne asmeninis, bet kolektyvinis išgyvenimas. Virš šalia plytinčio miesto ir jį supančių priemiesčių, kur įsikišo Gamta, norėdama leisti pailsėti plušantiems išvargusiems žmonėms, kone išgirsti kylantį vieningą atodūsį. Tuos, kuriems teko tai patirti, vienija bendras pasiteisinimas, ir staiga siela šiek tiek apsvaigsta. Nebereikia jokių atsiprašymų, jeigu neįvykdai vieno ar kito įsipareigojimo. Visi supranta ir pritaria tam nepaprastam pasiteisinimui, o nelauktai palengvėjus rūpesčių naštai, siela pralinksmėja.

Ėmiausi šios knygos žinodama, kad ji bus apie dievą, bet pagalvojau – jei jau skaitau knygas, teigiančias, kad dievo nėra, ir jos būna geros, kodėl gi nepaskaičius teigiančios priešingai, juolab kad jos populiarumas sufleruoja, jog tai taip pat gali būti neblogas kūrinys. Ir iš tiesų – iš pradžių labai užkabino viskas – siužetas, pasakojimo būdas, pamąstymų pastraipos, nekantravau sužinoti, kaip viskas rutuliosis toliau.

Jausmai yra, ir tiek. Jie nei blogi, nei geri; jie tiesiog yra. Gal tau bus kiek aiškiau, jei pasakysiu štai ką: mūsų suvokimą formuoja paradigmos, o suvokimas – jausmus. Daugelis jausmų yra mūsų reakcija į suvokimą – tai, ką galvoji apie konkrečią situaciją. Jeigu tą situaciją suvoki neteisingai, vadinasi, ir tavo jausmų sukelta reakcija taip pat bus neteisinga. Taigi, pasitikrink savo suvokimą, tada pasitikrink, ar teisingos tavo paradigmos – tai, kuo tu tiki. Jeigu kuo nors tvirtai tiki, dar nereiškia, kad tai yra tiesa. Nedvejodamas perkratyk savo įsitikinimus.

Deja, visas įdomumas baigėsi, kai pagrindinis veikėjas susitiko dievą. Prasidėjo tokių vaizdų, kokius matome Jehovos liudytojų Sargybos bokšte piešiamuose paveikslėliuose – tobulai saldžiai banalių – aprašymai, ir viskas toliau taip šabloniškai idealizuojama, pagrindinio veikėjo klausimai tampa tokie naivūs ir nuspėjami, kad viau. Ėmiau jau nekantrauti, kada greičiau viskas baigsis. Eilinį sykį pasitvirtino stereotipas, kad dievu tikintiems žmonėms peršamos nesąmoningos kvailystės, bet, matyt, jiems to reikia ir jiems tai patinka. Ką gi. Man nelabai patiko.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 6.

3 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams