Vasara mieste?

Visai sulaukėjau – blauzdos ir dilbiai subraižyti klaidžiojant miškais, uodai kūną nubučiavę – gerai nors, kad įrudusi esu kaip reikiant – raudoni taškiukai ir brūkšniukai ant balto kūno visai kitaip atrodytų. Suuodus šiltąjį sezoną visus savaitgalius, o dažnai ir vidursavaičius, praleidžiu gamtoje – anei džiazuose šiemet nesudalyvavau (pirmą kartą po nežinia kiek metų), anei kitokiuose festivaliuose bei miesto šventėse. Pamenu, dainos Summer in the City pavadinimas man skambėdavo kaip prakeiksmas, bet dabar retkarčiais pasiilgstu miesto.

(praėjusią savaitę staiga kilo begalinis noras pereiti Laisvės alėja su porcija ledų rankose, spontaniškumas yra laimės katalizatorius, todėl, aišku, savo norą išpildžiau)

Na žinai, visgi yra kažkas tuose fontanuose, senamiesčio grindinio dulkėse, raudonų stogų ir kaštonų lapijų mozaikose, tuose nerūpestingai atostogaujančių moksleivių veiduose, ir netgi automobilių, lėtai slenkančių atvirais langais ir stoglangiais, vilkstinėse… Pavėsis, suoleliai, lauko kavinių terasos, gatvės muzika.

Ir ką gi mes matome – lydekai paliepus, man panorėjus – Kaune atvirose erdvėse, po nuogu dangum, prasideda festivalis Palėpės muzika. Balta! Gyva muzika mane visuomet laaabai lengva suvilioti, ypač kai pirmasis masalas – Atika. Kažkaip su šios grupės kūryba man niekaip nepavyksta iki galo susipažinti, nuoširdžiai susikoncentruojant ir pajaučiant visus jų muzikos kerus, nors esu ir Roko naktyse girdėjusi, ir savo grotuve karts nuo karto prasuku, o vis norisi, traukia giliau pažinti… Tikiuosi, kitos savaitės vidury (kaip man patinka, kai tokie kelių valandų renginiai vyksta būtent darbo – kaip kiti vadina – dieną, nereikia viso savaitgalio aukoti) bus nuostabi proga tai padaryti!

Hits: 0