Užrašai ant marškinėlių: identifikacija ar reklama?
Tai, kas prieš mus, ir tai, kas už mūsų, yra visai nereikšminga palyginti su tuo, kas yra mumyse. Ralph Waldo Emerson.
Gerbiamas tinklaraštininkas Tautvydas, nedalyvavęs BLOGin, buvo parašęs skvarbios įžvalgos įrašą. Deja, nuorodos įdėti negaliu, nes jį po dienos ištrynė, nes … (čia buvau sukūrusi keletą variantų, bet gal negražu tokias savo fantazijos viešai skleisti). Įrašas vadinosi „Kodėl Blogin‘e tiek daug reklamos”. Kaip pavyzdys buvo pateikta mano nuotrauka su užblurintu (neduokdie kas nors supras kaip reklamą) pinkcity.lt užrašu ant marškinėlių, bei konferencijos pranešėjų PowerPoint‘o prezentacijų skaidrės, kurių kampukuose – ot kokie – autoriai įdėjo savo tinklaraščių pavadinimus!!! Prisimenu universiteto laikus, kai visi dėstytojai skaidrių apačioj savo vardus pavardes užsirašydavo, tie nelaimingi savęs reklamuotojai…
Vat tokius saviidentifikacijos pavyzdžius galima buvo sutikti BLOGin‘e. Man svarbiausias tikslas vykstant į konferenciją buvo susipažinti su įdomiais žmonėmis. Gamindamasi marškinėlius pamaniau, kaip būtų puiku, jei visi ateitų aiškiai užsirašę, kur www erdvėj juos galiu rasti. Smagu, kad blogeriai bei komentatoriai buvo drąsūs ir mane atpažinę prieidavo pasisveikint. Bet va tokios RedVel, kad ir kaip su Laura žvalgėmės, sutikti nepavyko. Nors greičiausiai pavyko, tik jos neatpažinom, nes nebuvo užsirašius…
Man negėda, jog rašau pinkcity.lt. Antraip nerašyčiau. Ir nemanau, kad dauguma žmonių, pamatę ant rankinės, skaidrės, marškinėlių, ar kur kitur www adresą, iš karto puola jį rinkti klaviatūroj. Jei taip ir daro, tai ne dėl to, jog veikia reklama, o dėl sudominusios kalbos ar asmens. Todėl tais rožiniais marškinėliais dar ne kartą pasipuošiu. Jei mane kur sutiksi – nedrįsk praeiti nepasisveikinęs/usi!
Hits: 1
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Čia kaip tik pagirtina ir nematau visiškai nieko blogo. Kitais metais, ar vasarą kokiame meet’e mane irgi pamatysite su atitinkama identifikavimo simbolika 🙂 (ypač kai iš nuotraukos manęs niekas neatpažįsta).. 🙂
Dėl reklamos ant marškinėlių, rankinių ir panašių dalykų nematau jokios problemos. Juk internetinėje erdvėja svetainės ar tinklaraščio adresas yra tas pats, kas realybėje žmogaus vardas. Jeigu susipažindamas visuomet pasisakai savo asmeninį vardą, tai kodėl turėtum slėpti internetinį?
Aš manau viskas dėl www ir dėl pavydo kad neturi pingo ir fantazijos išsirinkti marškinį 🙂 man patiko tavo marškinėliai 🙂 juk jie reklamuoja tam tikrą socialinį tarsi kluba 🙂 labiau FAN klubą 😀
Shatai, dar vienas toks sakinys, ir aš patikėsiu, kad Tu ne juokais tiki, kad aš ir ta blodinė, kur nuotraukoj – du atskiri asmenys 😀
Manau, kad kritikavęs asmuo turi nemažai kompleksų 🙂
Man buvo gera Tave sutikti ir prieiti prie Tavęs per blogin’ą. Užrašas tik patvirtino, kad aš radau tai ko ieškojau 🙂 Pati turėjau marškinėlius su savo niku ir dar turiu žolės riedulio lazdą su užrašu. Tame nematau nieko blogo, tik šmaikštų cinkelį 🙂
aš seniai puoselėju mintį pasidaryt vardinius marškinėlius su adresu, bet tik dabar tai galima įgyvendint, kai adresas sutrumpėjo keliolika kartų 🙂
Tiesa, kur savuosius pirkai marškinėlius?
Sutarta. Pasisveikinsiu. Juolab, kad abi tam pačiam mieste gyvenam (jei neklystu), tad galimybių netyčia susitikt daugiau ((:
ŽTKP, marškinėliai pirkti vaikiškų rūbelių skyriuj Akropoly, nes tokios spalvos skirtos tik kūdikiams… 😛
Marija, aš kaunietė, o Tu?
Savo url tikrai negalima vadinti reklama. ypač per blogerių konferenciją, kur visi nori susipažinti vieni su kitais. O mieste kur nors, na, gal kartais…
Aš savęs kauniete nelaikau, bet taip, gyvenu taip pat Kaune ;] Taip kad – see ya! 😀
O kur užsidėjai tą užrašą?, nes internete 50 litų už marškinėlius su užrašu ztkp.lt mokėt kažkaip gaila…
Tam pačiam išganingajam Akropoly, T-idėjos gal, ar kaip ten, vadinasi. Teksto surinkimas 2Lt, užrašas 10Lt, padaro per valandą, aš pazyziau, tai dar greičiau gavau.
T-idėjose teko puodelius užsakinėti neseniai. Greitai ir kokybiškai.
Dabar reikės susigalvoti lmaketą ir eiti maikę gamintis 🙂
Labai ačiū 🙂