Užrašai ant marškinėlių: identifikacija ar reklama?

2008-04-09

Tai, kas prieš mus, ir tai, kas už mūsų, yra visai nereikšminga palyginti su tuo, kas yra mumyse. Ralph Waldo Emerson.

Gerbiamas tinklaraštininkas Tautvydas, nedalyvavęs BLOGin, buvo parašęs skvarbios įžvalgos įrašą. Deja, nuorodos įdėti negaliu, nes jį po dienos ištrynė, nes … (čia buvau sukūrusi keletą variantų, bet gal negražu tokias savo fantazijos viešai skleisti). Įrašas vadinosi „Kodėl Blogin‘e tiek daug reklamos”. Kaip pavyzdys buvo pateikta mano nuotrauka su užblurintu (neduokdie kas nors supras kaip reklamą) pinkcity.lt užrašu ant marškinėlių, bei konferencijos pranešėjų PowerPoint‘o prezentacijų skaidrės, kurių kampukuose – ot kokie – autoriai įdėjo savo tinklaraščių pavadinimus!!! Prisimenu universiteto laikus, kai visi dėstytojai skaidrių apačioj savo vardus pavardes užsirašydavo, tie nelaimingi savęs reklamuotojai…

identitetas.jpg

Vat tokius saviidentifikacijos pavyzdžius galima buvo sutikti BLOGin‘e. Man svarbiausias tikslas vykstant į konferenciją buvo susipažinti su įdomiais žmonėmis. Gamindamasi marškinėlius pamaniau, kaip būtų puiku, jei visi ateitų aiškiai užsirašę, kur www erdvėj juos galiu rasti. Smagu, kad blogeriai bei komentatoriai buvo drąsūs ir mane atpažinę prieidavo pasisveikint. Bet va tokios RedVel, kad ir kaip su Laura žvalgėmės, sutikti nepavyko. Nors greičiausiai pavyko, tik jos neatpažinom, nes nebuvo užsirašius…

Man negėda, jog rašau pinkcity.lt. Antraip nerašyčiau. Ir nemanau, kad dauguma žmonių, pamatę ant rankinės, skaidrės, marškinėlių, ar kur kitur www adresą, iš karto puola jį rinkti klaviatūroj. Jei taip ir daro, tai ne dėl to, jog veikia reklama, o dėl sudominusios kalbos ar asmens. Todėl tais rožiniais marškinėliais dar ne kartą pasipuošiu. Jei mane kur sutiksi – nedrįsk praeiti nepasisveikinęs/usi!

15 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams