Teisiniai ir emociniai atleidimo iš darbo aspektai
Apie tai svajojau pusantrų metų. Laukiau, ruošiausi, planavau. Ir pagaliau vakar tai įvyko. Po poros mėnesių man ne tik nebereiks eiti į šitą darbą, man dar ir sumokės, kad išeičiau! Tai nereiškia, kad taip pakankamai labai juos užknisau. Tiesiog eilinį kartą naudojamas žodis krizė, etatų mažinimas ir panašiai. Gerbdami mano nuostabias darbo teisės žinias jie net nebandė juokauti siūlydami išeiti pačios prašymu. Kad lengva ranka pasirašyčiau atsisakymą priimti man priklausančius pinigus?
Nors tokių žmonių tikrai nemažai – sako išeik iš darbo – gerai! Suprantu, kai tokius prašymus atleisti iš darbo gaunu iš paprastų neišsilavinusių žemiausios struktūros grandies darbininkų, jie nežino savo teisių ir gal net nemoka internete susirasti darbo kodekso, bet kartais ir vadybininkams susišviečia! Iš esmės pagal savo pareigybę atstovauju darbdavio interesams, todėl negaliu pulti vadinti jų kvailiais ir liepti mąstyti ką daro, kita vertus – mielai konsultuoju darbo teisės klausimais, jei kas paklausia patarimo. Jei savim pats nepasirūpini, kodėl kitam turėtų skaudėti galvą?
Na gerai, užteks apie juos. Juk čia mano šventė! Dar taip gudriai naujieji valdžios vyrai nusprendė darbo dieną iš sausio 2 nukelti į vasario 21, tai Naujuosius sau šauniai keturias dienas atšvęsiu, o jau vasario pradžioj išeisiu ir nė velnio nereikės atidirbinėt! Ganėtinai smagu, kad visus raštus personalo klausimais rašau aš, tai pati įspėjau save apie atleidimą iš darbo, paskui parašysiu įsakymą atleisti. Vienas draugelis pakomentavo – saviaukla yra gerai.
Visuomet džiaugiuosi pokyčiais, nes dar nė karto nebuvo taip, kad kas nors pasikeistų į blogąją pusę. Pradžioj gal kartais taip atrodo – tas nerimas dėl ateities ir panašiai, bet esu šimtu procentu įsitikinusi, kad viskas tik į gera. Krykštauju, spirgu, džiūgauju, skaičiuoju dienas: mielas rytojau, aš ateinu!
Hits: 6
36 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Sveikinu! ..su atleidimu 🙂 Rimtai.
Žinau tą laisvės pojūtį, kai atrodo net giliau oro įkvepi.
O ką dabar veiksi? Suplanavus?
Ir, tiesa, ar tam prabangiajame kalėdiniam vakare dalyvausi? 🙂
Pokyčiai dažniausiai į gera. 🙂 Šaunuole, kad nusprendei ne pataikaut buvusiems darbdaviams ir išmelžt iš jų kiek gali. 😉
mano kelis draugus jau irgi atleido. kiek anksčiau (preiš mėnesį ar du), bet gi mes tokioj srity ir dirbam, per kurią kirto pirmiausiai…
pradedu galvot, kad jau gal ir man ruoštis. chm 😐
Dėkoju už sveikinimus.
Ką veiksiu – neįsivaizduoju. Galėtų būti vasara, tada visą laiką deginčiaus saulėkaitoj, daug nekainuotų.
Dalyvausiu toj kalėdinėj nesąmonėj, pinigus jau padaviau prieš porą savaičių, nes reikėjo tipo užstatą sumokėt barui, ar ką ten.
Kažkaip keista sveikinti. Situacija priešinga įprastinėms 🙂
Sveikinu ir aš.
O šiaip, kadangi tingiu ieškot gal pasakysi ar yra kažkos terminas prieš kiek laiko turi pranešt apie atleidimą?
Tavo atveju (kaip ir mano) – prieš du mėnesius. Jei turėtum mažų lelių, arba dar neturėtum aštuoniolikos, arba iki pensijos būtų nedaug belikę, arba būtum neįgali – prieš keturis mėnesius.
O tai dar visai neblogai. Du mėnesiai pakankamas laiko tarpas susivokt ką toliau veikt. Maniau gal kokios dvi savaitės. Būtų blogiau…
O aš tai pergyvenčiau ir mąstyčiau, kaip kitą darbą greičiau susirasti.
Nesakau, kad nemąstau apie naujo darbo paieškas.
Bet dar du mėnesius čia sėdėsiu, paskui gausiu dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri irgi sudarys apie pusantro mėnesio vidutinį darbo užmokestį, taigi iš viso mano pajamos garantuotos beveik pusmečiui!
Psichologų paklausa darbo rinkoje, Lietuvoje, didelė yra ar ne?
PinkCIty jei nieko nepavyks galėsi vėl į USA emigruot ;]]
Sveikinu.:) Man irgi patinka pradžios.:)
Aurimai, per visą savo gyvenimą esu vieną kartą mačiusi skelbimą, jog ieškomas psichologas. Kažkokiam nepilnamečių kalėjimui buvo prireikę…
Deividai, tai o iš ten krizė jau pabėgo?
eNyu, pamenu, kaip Tau pavydėjau, kai išėjai tada iš darbo…
jeee
sveikinu! ;D
PinkCity, tai kokius tuomet galima darbus dirbti baigiant šią specialybę?
loripyrstai, prašysiu konsultacijų dėl tos darbo biržos gal kada 😉
Aurimai, kažkokiu mistiniu ir man nežinomu būdu psichologai dirba psichologais, man kol kas nepavyko išsiaiškinti, kaip. Gal pavyks, jei labai norėsiu. O aš konkrečiai esu baigusi organizacinės psichologijos magistrą, todėl mane mielai priima dirbti personalo vadove. Tokių darbo skelbimų būna normaliai.
Kas gali žinoti, ar praėjus 2 mėnesiams kompanijoje jau nebus pasibaigus krizė ir PinkCity vėl bus reikalinga – žinoma, po kokios savaitės, kai visos kompensacijos bus išmokėtos:)
Justai, per pastaruosius metus gal kokius šešis – septynis darbuotojus atleistus susigrąžinom, todėl tikrai nesistebėčiau, nes šioje įmonėje taip įprasta. Svarbu, kad niekas neliktų nuskriaustas!
Bet kuriuo atveju, labai tolygiai sutampa šios dienos “liūdna” žinia ir rytojaus kelionė į Vilnių..:)
baikit tiek komentarų per kol dantis išsivaliau ir parukiau :)) PinkCity aš nepajutau krizės 😐 žinau, kad krizės metu man benzinas trigubai atpigo ir pigiau galiu parsivešt ką nors, nes trokizmo kainos irgi krito.. stipriem krizės nebaisios 🙂 O mes juk stiprus 😛
Aišku, geras, šaunu, puiku!
Justai, ramiau, man tuoj išsivystys paranoja, jog esu sekama… 😉
Nors ir krize, bet geru specialistu nieks neatsisako priimti jei ju reikia. Nors tik ka atsisake vienos, bet whatevahh 😉
Siaip tai linkiu siek tiek pailseti ir susirasti darbdavius vertus taves 😉
O as tai kol kas tarp kitko savaite siek tiek padirbes naujoje imoneje esu vis dar laimingas 😛 O kai prisimenu koks buvau nelaimingas sename darbe pirma savaite, tai tada kol kas mastau kad esu dvigubai laimingas 😀
Tfu tfu tfu neprisikalbejus aisku 🙂
Auris, kad tave išmestų.. man kaip lietuviui neišeina tau sėkmės linkėt ir džiaugtis už tave :))) sorry..
tai apie atleidimą pranešė pagal visas taisykles penktadienį, kad tu ten tipo žudytis nesumastytum 🙂
hmmz nu o jei rimtai tai nežinau sveikinti ar ne. Kaip supratau tu darbu per daug nesidžiaugei, tai čia yra gerai. Iš kitos pusės… krizė siaučia ir naują darbą rasti dabar nėra taip jau lengva. Nu bet vienaip ar kitaip viskas bus gerai.
Sakiniu “Ir pagaliau vakar tai įvyko” norėjau pasakyti, kad pranešė ketvirtadienį 😉
Deividai – kaip malonu is tavo puses, kaip lietuvis, tai nieko kito ir negalejau tiketis 😉 O siaip tai jo, laukia pirmadieni vienas darbelis, jei susimausiu tai labai blogai gali baigtis 🙁 Bet blem gi dar tik savaite padirbau, tai galesiu teisintis kad nespejau isidirbti, nors tai negelbes 🙂
Nu va šiandien ir aš tokias naujienas gavau 🙂 Tu ne viena.. 😀
Jei darbas nepatinka, jis neteikia malonumo, tai gi siuo atveju patyrei dviguba nauda, nereikes dirbti nemegstamo darbo ir isejai su visom tau priklausanciom ismokom. O, mano nuomone, ilgai kito darbo ieskoti tau nereikes, tad sveikinu
ačiū. ar čia pinkei? :))
Abiems:)
Kokiomis nuotaikomis Tu, Deividai, priėmei šias naujienas?
Šiaip pikta pasidarė, kad iš ryto pranešė, kad nuo šiandien nebereikalingas. be jokio ispėjimo ir be jokių išmokų. (realiai galima būtų paduot į teismą, bet, kadangi aš apiformintas kaip dirbantis tik puse etato ir t.t. man bylinėjimasis kainuotu daugiau, nei ta išmoka, taigi neapsimoka). Bet ir tai supykau tik iš pačios idejos, kad “turėtų būti kitaip”, nes dabar įstojus į univerą galėsiu kaip ir norėjau tik studijuot ir studentaut, beto kompanija kur atidariau pradėjo veikti sėkmingiau nei tikėjausi, taigi galiu dabar drąsiai susidarinėt grafikus sau patogius nekreipdamas dėmesio į “oj šitą valandą turiu būti ten ir ten”
Nežinau, kad ten pas Tave, bet Lietuvoje savo teises teisme ginantis nuskriaustas darbuotojas yra globojamas – jam nereikia mokėti žyminio teismo mokesčio ir pan. Be to, už kiekvieną dieną, kol vyksta bylinėjimasis, darbuotojui turi būti išmokėtas darbo užmokestis su delspinigiais iki tos dienos, kol jis bus teisėtai atleistas pagal visus įstatymus.
Aišku, jei ir šiaip turi ką veikti, tie teismai būtų laiko gaišatis ir nervų gadinimas.
sveikinu:)