Teisiniai ir emociniai atleidimo iš darbo aspektai

2008-12-05

Apie tai svajojau pusantrų metų. Laukiau, ruošiausi, planavau. Ir pagaliau vakar tai įvyko. Po poros mėnesių man ne tik nebereiks eiti į šitą darbą, man dar ir sumokės, kad išeičiau! Tai nereiškia, kad taip pakankamai labai juos užknisau. Tiesiog eilinį kartą naudojamas žodis krizė, etatų mažinimas ir panašiai. Gerbdami mano nuostabias darbo teisės žinias jie net nebandė juokauti siūlydami išeiti pačios prašymu. Kad lengva ranka pasirašyčiau atsisakymą priimti man priklausančius pinigus?

Nors tokių žmonių tikrai nemažai – sako išeik iš darbo – gerai! Suprantu, kai tokius prašymus atleisti iš darbo gaunu iš paprastų neišsilavinusių žemiausios struktūros grandies darbininkų, jie nežino savo teisių ir gal net nemoka internete susirasti darbo kodekso, bet kartais ir vadybininkams susišviečia! Iš esmės pagal savo pareigybę atstovauju darbdavio interesams, todėl negaliu pulti vadinti jų kvailiais ir liepti mąstyti ką daro, kita vertus – mielai konsultuoju darbo teisės klausimais, jei kas paklausia patarimo. Jei savim pats nepasirūpini, kodėl kitam turėtų skaudėti galvą?

Na gerai, užteks apie juos. Juk čia mano šventė! Dar taip gudriai naujieji valdžios vyrai nusprendė darbo dieną iš sausio 2 nukelti į vasario 21, tai Naujuosius sau šauniai keturias dienas atšvęsiu, o jau vasario pradžioj išeisiu ir nė velnio nereikės atidirbinėt! Ganėtinai smagu, kad visus raštus personalo klausimais rašau aš, tai pati įspėjau save apie atleidimą iš darbo, paskui parašysiu įsakymą atleisti. Vienas draugelis pakomentavo – saviaukla yra gerai.

Visuomet džiaugiuosi pokyčiais, nes dar nė karto nebuvo taip, kad kas nors pasikeistų į blogąją pusę. Pradžioj gal kartais taip atrodo – tas nerimas dėl ateities ir panašiai, bet esu šimtu procentu įsitikinusi, kad viskas tik į gera. Krykštauju, spirgu, džiūgauju, skaičiuoju dienas: mielas rytojau, aš ateinu!

36 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams