Šeštadieninės klouno ašaros

2007-11-17

Ir nebežiūrėk į mane ta liūdna atlaidžia šypsena kvailute kaip Tu nieko nežinai. Nes viskas kuo esi ir kuo norėtum būti, kuo esant save sapnuoji jau susitarė su manim saugot apdulkėjusias paslaptis. Tik prašau, kuo daugiau augalų vazonuose, kuo daugiau, gerai? Tie džinsai visai išbluko, ir nesveika kasmet norėt naujo šuns, kur šituos tris dėsi? Toks ryškiai geltonas, citrininių ledų geltonumo dangaus kupolas virš mūsų, atsišaudo žvaigždės savižudžių dejonėmis. Jau nebe ruduo, dar ne žiema, jau artimi, bet dar ne iki skausmo, jau pasipuošiau, dar neatvažiavai. Nutrūksta karoliai, po visą milžinišką kambario erdvę išsibarsto, negaliu rinkti, muziką saugau. Travis verkia ir džiūgauja dėl paprasčiausių dalykų, kasdien man ir Tau nutinkančių, pamatyk stebuklą manyje. Jau galvoje per daug balsų, ir tarp akcentų susimaišiau, ir mano pėdos pačiame švelniausiame dykumos smėlyje ilsisi ilsisi… Nieko neužkasti, viską sudeginti. Užuodžiu grožį kažkur netoliese. Is this what they call sex on a Saturday night?

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams