Sabina Daukantaitė: Vandeninės moterys

2018-05-15

Sabina Daukantaitė Vandeninės moterys- Ar jūs kada nors susimąstėte apie tai, kad moterys yra skystoji substancija? Moterys visą gyvenimą ašaroja, varva. Taškosi arba trykšta. Mes iš vandens. Mes vanduo. Moterys gimsta kaip versmės. Mūsų esmė yra tekėti, veržtis ir lietis, nes tik taip galime išpildyti savo gyvenimą.

Sako, ši knyga buvo labai išreklamuota ir žmonės ją pirko dėl mados, aš, matyt, kažkokiame kitame, anti-reklaminiame pasaulyje gyvenu, nieko nebuvau girdėjusi, bet kai pamačiau viršelį, jis kažkuo patraukė, o dar tas stebuklingas žodis terapinis… Ir nuojauta neapgavo, romanas labai patiko. Kalbėsena tokia išjausta, išgyventa, palyginimai netikėti, skaidrūs ir nuoširdūs, žodžiai turtingi, sodrūs ir nebanaliai sudėlioti.

Aš tik šiandien susimąsčiau, kaip man gražu smalsūs žmonės, pakėlę akis į dangų. Man taip patinka vaikai, nes tik jie moka taip godžiai sugerti, kas nauja. Smalsumas – lyg didelis indas, surenkantis atradimus ir patirtį. Vaikams kur kas labiau rūpi tai, ko jie nežino, o ne pats nežinojimo faktas.

Knygoje pasakojama kelių moterų gyvenimo atkarpos istorija, kurioje griūna užtvankos ir veržiasi virsmai. Tikriausiai todėl romanas ir pavadintas terapiniu – netiesiogiai skatina skaitytoją veržtis, tekėti, lietis, nerūgti savo pačios užtvenktame gyvenime. Asmeniškai man Vandeninės moterys padėjo atviriau atsigręžti į savo norus – dažniau klausti savęs ne ką aš turiu ar privalau padaryti, o ko noriu, ne ar protinga dabar būtų elgtis vienaip ar kitaip, o ko trokšta mano širdis. Tai vienas iš meilės sau užkaborių, kurie mano gyvenime buvo nepakankamai įvertinti.

Viską darė taip, kaip norėjo. „Naivumas turbūt yra tik tyras tikėjimas, kad pasaulis yra toks, kokį matai ir jauti šią sekundę“ – ketvirtą atostogų dieną Mona užsirašė savo mėlynojo sąsiuvinio paraštėje.

Taip pat romanas paskatino dažniau imtis rašymo. Gal tai dar vienas ko aš dabar noriu variantų, o gal tiesiog paskatinimas lietis, nevaržyti savęs, pilti raides, žodžius ir sakinius, nelaikyti visko viduje. Ačiū autorei už nuostabų kūrinį.

Man atrodo, aš jau žinau, kokia turiu būti. Jei neklystu – tai tokia, kokia ir esu.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 9.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams