Psichologo konsultacija. Kodėl gi ne?

2008-10-31

Vakar buvau Timo seminare apie darbą ir poilsį, kažkaip trumpam prakalbom apie psichologo konsultacijas (dėl kurių, beje, irgi galima kreiptis į tą patį Timą), ir žmonės sako: o tai kaip ten viskas vyksta? Gal mes ir norėtume pasikonsultuot, bet neaišku, kas ir kaip.

Ir tada susimąsčiau – nejaugi ši mažytė nežinomybės baimė sulaiko nuo tokio gėrio? Kai Tau skauda ausį, nueini pas LOR, net jei ir nenujauti, kokiais metodais jis Tave tirs bei gydys, o kai skauda širdį arba neramios mintys neleidžia užmigti, toliau kankiniesi? Pati esu ne vieną kartą konsultavusis, man, aišku, reikalą lengvino tai, kad studijavau psichologiją, taigi žinau, kaip viskas vyksta. O nežinantiems psichologas per pirmąjį susitikimą viską papasakoja: dirbsime taip ir taip, darysime tą ir tą. Aš manau, kad rūpintis psichohigiena yra svarbiau, nei, tarkim, dantimis, nes vietoj smegenų ląstelių protezų nesudėsi, ir jau kai susigadinsi, tai bus sugadinta. Negerai.

Nežinau, kaip yra dabar, bet bent jau prieš keletą metų kiekvienam iš mūsų priklausė šešios nemokamos konsultacijos per metus, čia jei lankaisi savo gydymo įstaigoj. Kartais aš vis susimąstau, kad gal reiktų vėl apsilankyt, tik va kad per tuos šešis psichologijos studijų metus išmokau pakankamai gerai sau uždavinėt klausimus ir save konsultuoti. Bet jau ta šilta jauki besąlygiško priėmimo atmosfera tai yra nepakartojamas jausmas, prie jo labai lengva priprasti – Tavęs neteisia, Tavęs nevertina, Tave priima absoliučiai tokį, koks esi, fantastika. Nežinau, aš tai kiekvienam rekomenduoju.

17 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams