Po nacionalinio diktanto

2008-01-30

Ačiū, nacionaliniame diktante man sekėsi gerai. Vakar pasitikrinau klaidas (nes rašėme ant savaiminio kopijavimo popieriaus, kurio geltonąjį lapą parsinešėme namo). Jų yra, daugiausia dėl kablelių, kuriais neskyriau visokių paaiškinamųjų aplinkybių. Svarbiausią dalyką, dėl kurio ėjau rašyti diktanto, gavau (laimingi dėl skyrybos ženklų?). Žiauriai smagus jausmas stebėti tuos žmones, kurie šeštadienio rytą vietoj vartymosi lovoje su televizoriaus pasigarsinimu ir kavos puodeliais atėjo rašyti. Mano klasėje buvo vienas labai senas (kaip vėliau sužinojau, aštuoniasdešimt septynerių) vyras, jis atrodė toks inteligentiškas, pasipuošęs sekmadieniniu kostiumu, toks pilietiškas ir geras, visiška priešingybė bendraamžiams turgaus prekeiviams ar viešajame transporte besistumdantiems pensininkams. Ir aš noriu tokia senatvėje būti.

Ai, dar pakliuvau į pirmadienio Kauno dieną:

kauno-diena.JPG

Rymau pirmame suole. Paskutinėse mokyklos klasėse visą laiką tokioj vietoj sėdėjau. Tiesiai mokytojai prieš nosį. Todėl tokia protinga ;) .

14 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams