Pirštas burnoje

2008-02-25

Jos alsavimas it gvazdikėliais iškvepintas medus,
jos burna švelni it prinokęs mangas.
Bučiuoti jos odą – nelyg skanauti lotosą.
Jos bambos duobutė slepia šitiek prieskonių.
Kokių malonumų ten slypi – liežuvis žino,
bet negali apsakyti.
Srngarakarika, Kumaradadatta (XII amžius)

Viena mano draugytė stengiasi pirkti tik bekvapę kosmetiką, nes nori, kad jos kūnas dvelktų vien pasirinktais kvepalais. Aš vonioj išsitrinu greipfrutų žievelėm – mm vaisiais imu kvepėti. Mano plaukuose miško uogos – avietės, gervuogės, mėlynės, pėdas išsiteplioju mėtiniu kremu, rankas – šaltalankiais, visą kūną – cinamonu. Kaklui tenka šlakelis CH 212 Sexy, kambarį aromatizuoju vaniliniais smilkalais, patalus – levandom. Skanaus!

Maistas ir erotika man yra neatskiriamai susiję, ir kai brangiausiasis pašnabžda, kad ryt gamins čili troškinį, iš anksto imu kraustytis iš proto…

maistas.jpg
Tuniso berberų virtuvė – pernykštės mano atostogos

Gimiau pražiota burna…
įžengiau į šį sultingą pasaulį,
pilną persikų, citrinų ir prinokusios saulės,
rausvo ir paslaptingo moterų kūno,
į pasaulį, kur pietūs yra
subtiliame dykumos alsavime,
tolimos jūros prieskoniuose,
kurie naktį lėtai sklando per miegus.

Gimiau kažkur tarp smegenų ir granato,
liežuviu ragaudamas skausmą
plaukų, rankų ir akių.
Gimiau iš širdies troškinio,
iš begalinės lovos, kad galėčiau vaikščioti
ant šios begalinės žemės.
iš James Tipton “Eating the World”

3 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams