Pamišusios Madmuazelės Sapnai

2009-01-21

Ką tik el. paštu gavau Baltupių akušerijos ir ginekologijos klinikos pranešimą spaudai, kuriame man pasakoja, kad keturios iš penkių vilniečių jaučia PMS. Žinot ką, mielosios? Linkėjimai iš laikinosios sostinės. Gyvenimas čia ne lengvesnis. „…žinome atvejį, kai vyrą nužudžiusi moteris buvo išteisinta remiantis jos nesubalansuotomis emocijomis, būdingomis jai kiekvieną mėnesį”, teigiama pranešime. Trūkteliu pečiais nėmaž nenustebusi ir atsidūstu – vietoj konstatavimo, kad žolė žalia, o sniegas baltas, pasiūlykit išeitį, a? Sveikas gyvenimas būdas, sako. Žinot ką? Negeriu, nerūkau, nevartoju, kojas rankas karts nuo karto smagiai pakilnoju, grynam ore su šuniu žaidžiu, valgau pusėtinai, bet kodėl mane vis viena kas mėnesį apima noras išžudyti visą pasaulį ir paskui save? Po velnių, kas nors padėkit mano hormonams!

Juokinga, kai sakoma, kad moterys išsigalvojo PMS, norėdamos pateisinti savo raganiškus nervų priepuolius. Manau, taip gali sugalvoti tik arba vyrai, arba tos vienetinės iš penkerių vilniečių. Kur be hormonų.

Ir jau tie skausmai skausmais, gali pagulėti, vaistų ar kokios kitos chemijos išgerti, bet kur dėti psichoemocinius negalavimus? Nors būtent šiuo metu manęs tai nekamuoja, susinervinu net pradėjus galvoti. Nusiraminimui – gražiausia daina apie infliaciją, kuri, sako, jau baigėsi:

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams