Ne čia

sheep.jpgŠvelniai tyliai nuo visko pamažu atsiriboju, įlendu į sraig(t)inį kiautą ir tūnau įjungus autoatsakiklį. Pastebiu, kad žmonės per daug rūpinasi ne savo reikalais. Jie netgi nori mane priversti rūpintis ne savo reikalais. Sako padaryk, kad jis taip nebegalvotų. Atveriu kaušą, vieną laidelį nutraukiu, jo galą sulituoju su kitu, ir – prašau, nebegalvoja.

Nupirkau kolegei gimtadienio proga septynias puikias geltonas tulpes, paprašiau, kad geltonu šiaudu perrištų ir tortą geltonoj IKI dėžutėj parūpinau. Taip kvepia šviežuma. Atrodo, kad jau ir pavasaris čia pat. Nors dar nė viduržiemio nebuvo.

Grįžo miglos.

Jūs visi tiek ginčijatės, atrodo, kad tie reikalai Jums be galo reikšmingi, ir dėl to, kad išrėksite savo nuomonę kitam į veidą, pasikeis gyvenimo kokybė. O aš taip giliai savyje, be išorinės klausos, regos ir lytos, tik su vidine. Čia ramiau.

Isabel Allende knygos „Dvasių namai” veikėja Klara buvo nepaprastai išsiblaškiusi. Ir būtent po šios knygos perskaitymo pradėjau išsiblaškymą vertinti kaip teigiamą bruožą, netgi stengiuosi jį lavinti savyje. Nes tai yra priešinga perdėtam susirūpinimui detalėmis. Mažiau dėmesio detalėms, daugiau lieka esmei. Ir tas matymas savęs pakibusios keturis (ar kiek ten sakiau? ach, aš tokia išsiblaškiusi…) centimetrus nuo grindų atėjo iš Klaros: ką, pasaulį, Tu man kažką sakei? Kažką norėjai parodyti? Atsiprašau, aš truputėlį ne čia…

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

3 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

tylumoj
2008 01 10 | 17:00

O, geras! Tikrai niekada taip nebuvau pagalvojus apie išsiblaškymą… Juk dabar taip vertinamas aiškumas, racionalumas, rimtumas etc.
O Allende knygos maloniai skaitosi, a?

PinkCity
2008 01 10 | 17:37

Esu skaičiusi tik vieną šios autorės knygą, apie kurią čia kalbėjau. Iš pradžių ji man pasirodė nuobodoka, nes daugiau aprašomi įvykiai, šeimos istorija, o ne narpliojamos mintys, jausmai ir elgesys, bet po pirmojo knygos trečdalio įsivažiavau, nes pavyko įsijausti į minėtos veikėjos Klaros charakterį, ir pasidarė nepaprastai įdomu. Taigi man skaitėsi maloniai 🙂

Dina
2008 01 11 | 9:55

Na, išsiblaškymą galima laikyti ir kai kurių profesijų skiriamuoju bruožu. Aš, tiesą sakant, iš prigimties esu išsiblaškiusi. Bet NEgaliu pakęsti šito dalyko savyje. Štai kodėl prisiminti man padeda darbo knyga aktyviai pildoma, lipnūs lapeliai, sąrašai prekių einant į parduotuvę. Va, sms priminimų ir telefoninių priminimų jau nebenaudoju.. Bet..
Man rodos, kad išsiblaškymas yra savaip žavus, bet jis neturi vyrauti. Juk atsirenki žmogus pagal prioritetus ir ten, kur svarbu, būni neišsiblaškęs, o ten, kur nėra taip svarbu arba laisviau – leidi sau..

Palikti atsakymą