Marguerite Duras: Lolos V. Stein apžavėjimas

Jai išėjus iš namų, atsidūrus gatvėje, pradėjus žingsniuoti, vaikštinėjimas visiškai pavergdavo, išlaisvindavo ją nuo troškimo būti kažkuo kitu arba daryti dar kažką daugiau nei iki tol – ji atsiduodavo sapno stinguliui. Žinau: gatvės nešė Lolą V. Stein per jos pasivaikščiojimus.

Kai aplinkui tiek daug banalybių ir popso, visuomet džiaugiesi į rankas paėmusi kažką, ką galima drąsiai pavadinti keistu. Marguerite Duras – keista rašytoja, Lolos V. Stein apžavėjimas – keistas romanas. Ir nuo to tik smagiau. Jokio nuspėjamumo, jokios nuobodybės, tačiau kartu ir nėra stiprios įtampos ar neįprastų išgyvenimų. Per knygą plauki tarsi sapnuotum. Įdomiai, nestandartiškai, su giliom psichologinėm įžvalgom parašyta savotiška meilės istorija. Keista.

Tatjana jau nebeatsiduoda šviežiai išskalbtais baltiniais miegamajame, kur vakarais ieškodavo ausų, pasirengusių klausyti jos pasakojimų apie rytdienos išdaigas. Rytdiena čia. Tatjana, apsitempusi ambra pakvipusia aukso spalvos oda, ir dabar – dabartis, vien dabartis, kuri sukasi, sukasi dulkėse ir pagaliau nutupia šauksme, tyliame šauksme palaužtais sparnais, kurių lūžį pastebi vien Lola V. Stein.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

Hits: 1