Maistas. Pinigai.

2008-03-05

“Pinigai leidžia nedaryti dalykų, kurių nemėgsti daryti.  Kadangi aš nemėgstu daryti praktiškai nieko, pinigai praverčia”, – Groucho Marx.

Ne paslaptis, kad pinigų nuolat trūksta. Net tiems, kurie vartosi milijonuose, nervų ląstelės žūsta nuo didžiulio noro turėti dar daugiau. Pagalvoju, ką galėčiau daryti / ko nedaryti, jei turėčiau daug daug pinigų. Pirmas dalykas, šaunantis į galvą, yra susijęs su maistu. Dirbu iki penkių, namo grįžtu pusę šešių, ėjimas į parduotuvę ir valgio gaminimas suryja mažiausiai valandą. Mažiausiai. Tada visi tie indai, virtuvės tvarkymas… Jei turiu dar ten visokių reikalų, vakariniam poilsiui kartais laiko ir visai nebelieka. Tai mane varo į neviltį. Įlendu į internetą, reklama viliojančiai šnabžda:

nevarkite.JPG

Jau neatsimenu, kada paskutinį mokiausi eilėraštį. Nors to vertų rasčiau.

Nuėjus parduotuvėn pusgaminių pakuotės rėkia man į ausį:

pusgaminiai.jpg

Kas belieka… Tik reikia atkreipti dėmesį, kad pusgaminiai, prekybcentriuose pagamintas maistas, o geriausiai – kavinių ir restoranų patiekalai, šie labiausiai vilioja – kainuoja daugiau nei grynos žaliavos.

Manau, kad maisto gaminimas turi būti ne kankinanti pareiga, o malonus menas. Tikrai, kartais visai smagu ką nors įdomaus sukurti virtuvėje, jei dar ir skonį įstabų išgaunu, galiu didžiuodamasi paslaptingai šypsotis. Kodėl sako, kad vyrai – geriausi kulinarai? Nes jiems maisto gaminimas paprastai nėra eilinis buitinis dalykas. Tai įvykis. Noriu, kad ir man taip būtų.

Galiu su tokiu argumentu eiti derėtis dėl didesnės algos?

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams