Kregždutės kregždutės

2008-06-12

Vakar aš įsijaučiau į tobulos šeimininkės vaidmenį, valandą apsipirkinėjau, paruošiau šaltibarščius, išviriau bulvių, iškepiau kotletų, ir dar suplakiau saldžių tirštų pieniškų bananinių kokteilių. Tuo tarpu brangiausiasis ėmėsi vyriškų reikalų.

Sesutė pavasarį rašė, kad nepriėmė balandžių į balkoną gyventi. Gyvename kelių namų atstumu, ir pas mus tuo tarpu susiruošė įsitaisyti kregždės. Tąsė tąsė tuos gumulėlius snapuose, o mes nežinojome, ką daryti. Daužyti namuką gaila, be to, beprasmiška – jei jau nusprendė čia gyventi, sugriovus statys iš naujo. Visgi dėl vietoje atliekamų gamtinių reikalų nesinorėjo priimti naujųjų kaimynų, mano mama pernai to balto balandžių gėrio taip ir neatgramdė normaliai nuo grindų. O dar šuo kaip užhipnotizuotas spokso į paukščius už lango, medžioklės instinktas ramybės neduoda.

Viena iš priežasčių, dėl kurių taip myliu brangiausiąjį, yra nenuspėjamai originalūs jo sprendimai. Iš pradžių prie balkono pamačiau gulintį plaktuką. Na, pamąsčiau, gaila, kad nudaužė, bet nieko čia nepadarysi, taip turi būti. Tačiau įėjus į balkoną išvydau štai ką:

kregzdes.jpg

Jis pripurškė į tuščią namuką makroflekso! Juokiausi iki negalėjimo gal kokį pusvalandį, ir dar vėliau, kai prisimindavau… Ir koks nustebimas paukštukams: lizdas lyg ir yra, naujo lipdyti nėra prasmės, ale kad užimtas!

Aš esu už gamtą, brangiausiasis irgi, visa gyvūnija ir augmenija mums labai labai. Tikrai. Netraiškom vabalų, nelaužom medžių ir gerbiam visa, kas gyva. Bet mes norim gražiai gyventi ir kuo mažiau tvarkytis, o kiekvienam augintiniui reikia priežiūros. Todėl nepykit, mielosios dangaus žirklutės, mes ginam savo privačią nuosavybę…

P.S. Visgi atrodo, kad jos yra ne tokie kvaili paukščiai, ir ką nors sugalvos. Šįryt, kai pusryčiavau, buvo atskridusios su draugija, kažką tarėsi, garsiai rėkavo. Jei bus tęsinys, būtinai pranešiu.

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams