Jens Christian Grøndahl: Kitokia šviesa

2012-12-27

Jens Christian Grøndahl Kitokia šviesaKiekvieną kartą tas pats suartėjimo ir atstūmimo šokis. Ateik, neik, suprask mane, nesikišk. Visų motinų, visų dukterų karo ir meilės šokis. Ji nesupranta savo dukters, nesupranta jos gyvenimo, kaip ir Viviana nesupranta Irenos, ir tai prasidėjo tuo pačiu laiku, kai joms buvo trylika. Kvietimą beregint pakeisdavo atstūmimas. Atstūmimas, kuris vis dėlto nedrąsiai šaukiasi motiniškos meilės ir rūpesčio pabandymų. Negrabių ir drovių, atsargių, bet jau iškart klaidingai išsiaiškinamų, jau pasmerktų tapti susierzinimo priežastimi.

Atrodo, kol kas paskutinis Grøndahl’io vertimas į lietuvių kalbą. Gal ir gerai, nes aš truputį per dažnai ėmiau jo knygas skaityti, ir nors jos man labai patinka, nori nenori imi atsekti pasikartojančius motyvus – skyrybos, atvira neištikimybė, slepiama neištikimybė, nelaiminga draugė, problemos santykiuose su motina, kelionė po Europą automobiliu, buitinė kasdienybė susilaukus vaikų, branda ir senėjimo procesas. Ir vėlgi tobulas žmogaus psichologijos, moters vidinio pasaulio pajautimas.

Nejau ir jos laikais taip buvo? Argi vaikai neatsirasdavo lyg ir savaime? Ji klausosi rėksmingų intonacijų ir manieringų frazių, ypatingo tos kartos žargono, svetimoko, bet ir tokio pažįstamo. Jos turi apie trisdešimt metų, joms priklauso visas pasaulis. Jos gavo išsimokslinimą, susirado darbą, turi vyrą ir vaiką, gyvenimas eina, bet visas dar prieš akis, dar panašus į žaidimą. Jos dar nemoka visiškai rimtai žiūrėti į save, jas dar juokina ir stebina tai, jog jų padėtis tokia pati, kokia buvo jaunystėje jų motinų.

Šiame romane gal daugiau nei kituose skiriama dėmesio būtent moteriai, nes ji yra pagrindinė kūrinio veikėja. Santykiai su mama, santykiai su dukra, su marčia, su anūkais, su vyru, tėvu, meilužiu. Gražiai papasakota nebanali istorija, subtiliai poetizuota eilinio žmogaus kasdienybė. Patiko.

Netiesa, kad moterys išsikovojo vietą vyrų pasaulyje. Paprasčiausiai visuomenė virto vaikų kambariu. Pati kalba aplinkui kažkokia verksminga. Žodžiai teka kaip šiltas pienas iš žinduko. Tausojamasis darbas. Sielvarto valdymas. Kokybiškas laikas. Psichologinė pagalba. Net galiūnams gaisrininkams reikia psichologinės pagalbos, jei gaisras smarkiai įsiliepsnoja. Bet atleiskite, ar jie nebuvo rengiami gesinti gaisrų? Mes užaugome apgaubti taikos ir ramybės, bet pamiršome jų kainą. Kareivių tebeturime, bet jiems nevalia rizikuoti gyvybe. Net karus pakeitė kompiuteriniai žaidimai.

280 puslapių apie moteris, vyrus, meilę ir jos nebuvimą.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams