• Renginiai


    Rašymo terapija

    Lapkričio jaukumo iššūkis

    Mamos-dukros ryšys

  • Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Apie meilę teatrui

    2020-01-30

    Nors Leninas teigė, kad iš visų menų mums svarbiausias yra kinas, mano atveju yra kitaip. Man svarbiausia yra literatūra, be kurios – nė dienos, taip pat nepaprastai žaviuosi muzika, o štai kino filmus žiūriu rečiau nei teatro spektaklius.
    Kai studijavau Vytauto Didžiojo universitete, mums reikėjo pasirinkti, kokios meno rūšies dalyko norėtumėte mokytis vieną semestrą, ir mano [...]

    Lėlių teatre

    2010-12-14

    Ne, rimtai, jei kada pasiskųsiu, kad man nepatinka mano darbas, mesk į mane jei ne akmenį, tai bent sniego gniūžtę. Nes, na iš tiesų, veikiu tai, už ką pati pinigus mokėčiau, o čia atvirkščiai – man moka, kad tai daryčiau! Tarkim, kad nueičiau į teatrą… Susirgo vienos pradinukų klasės mokytoja ir manęs paprašė ją pavaduoti. [...]

    Idioteatras: Ša, kalba mamos!

    2009-12-19

    Kažkaip visi Idioteatro spektakliai, į kuriuos einu, žiauriai gerai atitinka mano tų dienų aktualijas – pamenu, kai žiūrėjau „Duetus“, sukausi pačiame vestuvių organizavimo įkarštyje, todėl paskutinioji scena su nuotaka vertė mane kvatotis iki ašarų ir dar giliau, šįkart pradžiugino „Ša, kalba mamos!“. Ne, motinystės dar neplanuoju, bet man ši tema ypač aktuali, nes visos draugės [...]

    Laimingi žmonės: Vietų nėra

    2009-12-11

    Visgi labai daug spektakliui duoda aplinka, kurioje jis vyksta, netgi pats kėdžių sustatymas – tarkim, Bareikio „Vakaras su knyga“ vyko restorano erdvėje, tačiau nebuvo jokių staliukų, kėdės išrikiuotos kaip teatre – eilėmis, todėl absoliučiai visas dėmesys skiriamas veiksmui scenoje. Tuo tarpu vakar Laimingų žmonių spektaklis „Vietų nėra“ vyko laisvalaikio namuose „Nautilus“, tarp staliukų šmirinėjo padavėjos [...]

    Teatro fantomas: Vakaras su knyga

    2009-12-01

    Pasijuntu velniškai keistai, kai prie klausimo „ką apsirengti“ prisijungia ir „kelintą spektaklio pradžia?“: oficialus plakatas beigi festivalio organizatoriaus tinklapis (kažkodėl nukreipiantis į MySpace) kužda, kad šeštą, tuo tarpu bilietų pardavimo vieta ir ore.lt ragina neskubėti – septintą. Bet aš žinau, kuo šiais laikais geriausia pasitikėti – feisbuku! Taigi atvažiuoju prieš septynias. Trypčioju. Žvalgausi. Neturiu kur [...]

    Duetai

    2009-05-15

    Prisipažinsiu, niekad nesu pirkusi bilietų į teatrą. Na, nebent į kokią Rygos nacionalinę operą. Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad į spektaklius nevaikštau, paprasčiausiai visuomet iš kažkur gaunu pakvietimų. Prieš kelias savaites su brangiausiuoju nusistebėjome, kaip seniai teatre besilankėme, paskui vakar nusipirkau naujus batus ir grįžusi namo radau teatro agentūros „Baltic Music” laiškiuką su pakvietimu [...]

    Teatras, dramos ir mano gyvenimas

    2008-02-22

    Vakar buvau Mažajame teatre pažiūrėti „Mokėk-duosiu“.
    Nepasakyčiau, kad tai buvo spektaklis, atliekantis, mano manymu, pagrindinę teatro funkciją – sukrėsti iki sielos dugno, papurtyti taip, kad širdies dulkių trupiniai sukristų kitokiais raštais. Taipogi negaliu teigti, kad nepatiko.
    Keliamas dviejų žmonių santykių klausimas, amžina vyro – moters nesusikalbėjimo problema. Jauni sutuoktiniai diskutuoja kasdieninėmis temomis, iki skausmo artimomis ir nusibodusiomis. [...]

    Mažasis teatras. Septyniolika.

    2007-11-16

    Jis ateina švilpiniuodamas, rankos kišenėse, ir Tu juo palengva patiki. Paglosto Tau plaukus, papasakoja trumpą linksmą istoriją, juokiesi. Tada lengvai išsitraukia iš kišenės mažytį aštrų skalpelį, praskiria Tau plaukus ir giliu rėžiu atveria pokaukolinę ertmę. Iš kitos kišenės išsiima ploną žarnelę, ant vieno galo pritvirtintas mažytis prožektoriukas, ir kiša Tau tarp smegenų vingių. M, kiek [...]