Balandį žiūrėjau

2009-04-30

Pasikėsinimas į Ričardą Niksoną (The Assassination of Richard Nixon) – oi, kaip primena šiandieninę Lietuvą – jei gyvenimas nesiseka: išmetė iš darbo, žmona paliko, savo verslo kurti nepavyksta, kaltas kas? Aišku, kad valdžia! Visgi Sean’o Penn’o kuriamas personažas panašus į pamišėlį, o mūsų šalyje tokie laikomi kuo normaliausiais, jie netgi kreipiasi į žiniasklaidą ir pastaroji padeda jiems teisybės ieškoti! Tik klausimas iškyla – ar nužudžius Ričardą Niksoną / nuvertus dabartinę valdžią tų žmonių gyvenimas taps pasakiškas, ims beprotiškai sektis ir pinigai patys plauks į rankas?

Jūs manęs nepaliksite (Vy ne ostavite menya) - nuostabus rusų filmas, labiausiai sužavėjo pagrindinio moters vaidmens atlikėja – taip aiškiai ir aistringai perteikianti isteriškumą! Kalbu ne apie nuvalkiotą stereotipą, kai isterikė žviegia cypia ir daužo lėkštes, bet apie tą žavingą moterišką bruožą, kai šokčiojama ir trypčiojama kojytėmis, gavus dovanėlę, bei apsipilama ašaromis restorane, vyrui paklausus, ar ji kadanors paruoš vakarienę, – kaip jis drįsta, juk ji aktorė! Vyro – užsidariusio savyje, tyliai kenčiančio, bet beprotiškai mylinčio savąją gražuolę, charakteris taipogi ypač įtikinantis.

Pavojingas bučinys (Dangerous Kiss / aka True Crime) – gerai suregztas trileris su Alicia Silverstone. Kai įtampa nėra juokinga, o žudikas ne akivaizdžiai aiškus, nujaučiamas, bet kažkaip vis įrodoma jog ne, galbūt tai ne jis. Tik aišku, man visuomet norisi supurtyti tokias merginas bei moteris, kišančias nosis ne į savo reikalus ir dėl to rizikuojančias ne tik savo, bet ir artimųjų gyvybėmis, – ko lendi, vištele?

Drugio efektas (Butterfly Effect) – jau buvau mačiusi, bet tokių filmų žiūrėjimui antrą kartą nė velnio negaila laiko, be to, siužetu primena Donnie Darko, kuris neabejotinai patenka į mėgstamiausių dešimtuką. Esu iš tų žmonių, kurie tvirtina, jog nieko nekeistų, jei pavyktų laiką atsukti atgal, bet visgi įdomu įsivaizduoti, kas būtų įvykę jei visgi būčiau kažkur kitur žengtelėjusi, kažką kitką leptelėjusi ir taip toliau…

Aš – nugalėtojas (The Ringer) – nieko sau, ir jie dar vadina tai komedija! Iš proto vedanti moralinė dilema – nusikalsti prieš daugumą ir išgelbėti vieno asmens gyvenimą, ar abejingai nieko nedaryti?

Jaunavedžiai (The Honeymooners) – istorija apie vyruką ir jo draugą, kurie yra greito praturtėjimo idėjų maniakai – nusipirkti traukinį, laimėti greihaundų lenktynėse, ir pradžiuginti mylimąsias nusiperkant namą. O filmas kaip tikrovė – pinigai iš dangaus nekrinta, mylimosios, sužinojusios, kaip buvo investuotos jų vienintelės santaupos, meilės didelės nerodo. Visų smagiausia tai, kad praktiškai keturių žmonių gyvenimą nulėmė netikėtai lenkynėse skuodžiančio kurto užmatytas kamuoliukas – tokios pačios rūšies žvėrį namie auginant faktas, kad kamuoliukas yra didžiausia pasaulio brangenybė, yra toooks tikras.

Bloga kompanija (Bad Company) – kai eiliniam vyrukui, kuris mėgavosi ramiu gyvenimu, per kelias dienas tenka išmokti būti CŽV agentu ir gelbėti pasaulį, jis priešinasi ir klausia – kurių velnių? Bėgdamas nuo ginkluotų rusų, ant galinės automobilio sėdynės veždamasis tiksinčią bombą, jis rėkia, kad šiuo metu daug mieliau su savo mergina žiūrėtų Oprą per televizorių! Ir tikrai, jei žmogui nereikia adrenalino, kad išgyventų, palik jį ramybėje, pasauli, a?

Kartusis mėnuo (Bitter Moon) – tikra tiesa apie tai, kaip nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis, paskui vėl žingsnis atgal ir sado-mazo žaidimas apverčia roles aukštyn kojomis. Graži, žiauri ir neįtikėtina istorija apie įkalinančią meilę bei jos pasekmes. Dar kartą įtikinanti mane, kad nemylint savęs sunku mylėti kitą ir sulaukti atsako.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams