Apie naujoves ir senoves
Kadaise, kai buvo pats tinklaraščių populiarumo įkarštis, man sakė, kad juos laikui bėgant išstums socialiniai tinklai, o aš galvojau nesąmonė, juk daug smagiau viską rašyt ir dėliot savoj erdvėj. Rožinėj, pavyzdžiui, o ne šaltai baltai mėlynoj, kaip koks feisbukas. Bet gi va atėjo laikas, kai čia parašau vis rečiau, parašiusi vis viena įdedu nuorodą socialiniam tinkle, o trumpas mintis tiesiai jame ir dėstau.
Ir apie popierinių knygų pakeitimą elektroninėmis tą patį maniau. Kad nesąmonė, popieriaus lietimo jausmas, kvapas ir taip toliau, bet dabar gi žymiai paprasčiau, niekur kojos iš namų kelti nereikia, elektroninės knygos pačios į telefoną atplaukia, o ir telefonas visuomet po ranka – ar kur netikėtai palaukti tenka, ar galų gale tualete užsisėdi – viens du atsiverti el. knygą ir mėgaujiesi. Net atsiverst nereikia, juk skaityklė pati prisimena, kur skaitei… Ir prieš miegą nereikia šviesos degint, norint dar keliais puslapiais pasimėgauti.
Žodžiu savo kailiu patyriau, kad nors iš pradžių atrodo priešingai, išstumia ir išstuminės toliau naujovės senoves ir nieko čia nepadarysi, belieka nesipriešinti, būti imliam ir atviro proto, kad galėtum greičiau patirti malonumą iš tobulesnių dalykų.
Todėl aš nematau absoliučiai nieko baisaus, kad mano vaikas, neturėdamas nė vienerių, jau mokėjo pirštuku braukdamas vartyti nuotraukas ar žaisti kūdikiškus žaidimus planšetėje bei išmaniajame. Jam šie įrenginiai nepakeitė malonumo važinėtis žaislinėmis mašinėlėmis, dainuoti į įsivaizduojamą mikrofoną pasičiupus plaukų šepetį ar virtuvinį įrankį bei skaityti popierines knygutes. Nuo technologijų niekur nepabėgsi, ir nei mes netapome kažkuo blogesni, ridendami kiaušinius tais mažais juodai baltais kompiuteriukais, kaip jie ten vadindavosi, nei mūsų tėvai nenukentėjo, kai į jų vaikystę įžengė ponas televizorius. Va Laura irgi apie tai rašė.
Žodžiu viskas tik geryn, mielieji!
Hits: 0
1 komentaras
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Aš iš tikrųjų dar neseniai labai panašiai mąsčiau – atsisakiau išmaniojo telefono, nes sakiausi esanti pavargusi nuo jo – norisi kažko paprasto – tiesiog paėmei paskambinai, sutvarkiai reikalus, o naudotis internetu galima tiesiog namuose – ramiai jaukiai įsitaisius namuose, o darbo reikalai – turi būti tvarkomi tik biure. Be galo mėgstu skaityti (tai yra vienas iš mane ir mano širdies draugą vienijančių aistrų; Jis kartais skaito popierines knygas, bet iš esmės – su elektronine net nesiskiria), bet sakiau; “na, man tai jau knyga turi būti ta tikroji knyga – popieriniai puslapiai, kvepiantys spaustuvės dažais, … ir namuose – didžiulė erdvė knygoms … . Atsitiktinės situacijos tiesiog iššaukė pokyčius mano mąstyme ir gyvenime – kelionėje supratau, jog išmanusis labai patogus aiškinantis, kaip nuvykti iš taško A į tašką B, kai randiesi kelimilijoniniame mieste ir jo pagalba gali bet kurią minutę tikrintis asmeninį e-paštą ar darbo. Dėl knygos – draugas padovanojo elektroninę ir aš … džiūgavau tarsi vaikas nustebindama tuo ir jį. Sako – galvojau “Abejojau ar tau patiks, nes tu juk vis sakydavai – man tai jau tik toji įprastoji …”. Bet kaip gali nepatikti tai, kad tiesiog gauni galimybę skaityti įvairiomis kalbomis ir su savimi gali nešiotis gigantiškąją savąją biblioteką!
Niekada nesakyk niekada – arba visada būk atvira naujovėms. Gyvenimas yra pernelyg spalvingas, kad jame reikėtų braižyti konservatyvias ribas ir teigti, jog tai ne man ir tai netinka.