Apie lyčių skirtumus: smalsumas ir maistas

2007-11-10

Jei būčiau protinga mokslininkė, rašyčiau apie tai ištisą traktatą, surinkčiau visą įmanomą su tuo susijusią literatūrą su visais mokslinių tyrimų įrodymais, ir Tau netgi nebūtų taip baisiai įdomu, nes skambėtų kaip sausa paskaitų konspektų medžiaga. Tavo laimei esu tiesiog blogerė, taigi pateiksiu pirmus į galvą šovusius kasdieninius pavyzdžius. Apie lyčių skirtumus.

Moterys yra smalsesnės. Visuomenėje įdiegtas požiūris, kad tai blogai, pravardžiuojama bobišku kišimusi ne į savo reikalus. Šį požiūrį suformavo vyrai, kurie nėra tokie smalsūs ir moteriškas smalsumas juos kartais sužlugdo, nes demaskuoja. Bet jei prigimtis davė mums šią savybę, tai tikrai ne be reikalo, ir ne tam, kad mes ją slopintume. Sužinodamos dalykus, kurie gal ir ne visai mūsų reikalas, bet gali būti naudingi mums žinoti, mes padedam ne tik sau, bet ir savo vyrams. Ir kitiems artimiesiems. O tai yra gėris.

Supratusi tai ir nustojusi kovoti su savo prigimtimi, nebesijaučiu kalta būdama smalsi. Prisimenu visada pasaką apie Mėlynbarzdį: jis neleido savo jaunajai žmonai eiti į vieną kambarį, ji buvo smalsi, pažiūrėjo kas ten, ir buvo nemaloniai nustebinta radusi buvusių Mėlynbarzdžio žmonų skeletus. Smalsumo dėka ji išgelbėjo save nuo lemties gyventi su žudiku.

Vakar buvo taip:

 

Kitas lyčių skirtumas: man net juokinga, Jis vakar pamokė, kad šiukštu daugiau niekada neimčiau maisto iš Jo lėkštės, nes varo į įsiūtį vyrus toks dalykas. Tai man priminė ėdantį alkaną šunį, kai bandai iš jo atimti kaulą… Ir vieną Draugų seriją, kai Džo buvo priverstas išsiskirti su supersexy panele, nes jai nepavyko atsikratyti potraukio paragauti jo maisto. Bet aš tyliu ir gerbiu vyro prigimtinius instinktus saugot savo lėkštę. Rimtai.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams