Aldous Huxley: Puikus naujas pasaulis

2016-03-06

Aldous Huxley Puikus naujas pasaulis— Taip, — nusijuokė Bernardas. — Dabar visi laimingi. Mes kalam tai į galvą vaikams nuo penkerių metų. Bet ar tu nenorėtum būti laiminga kaip nors kitaip, Linaina? Taip, kaip pati panorėtum, o ne taip, kaip nori kiti?

Garsiausias vieno garsiausių XX a. anglų rašytojų romanas, piešiantis kraupų ateities vaizdą su be išimties laimingais žmonėmis, kuriems į galvas įkalta, kad reikia kuo daugiau vartoti, niekuomet nepraleisti laiko vieniems, nuolat būti užsiėmusiems ir pirkti vis naujus ir naujus daiktus. Primena šiandieną?

Tikroji laimė visada atrodo gan bjauri, palyginus su spalvingais nelaimių vaizdais. Ir, aišku, pastovumas toli gražu ne toks įspūdingas kaip nepastovumas. O patenkintas žmogus niekada nebus toks žavus kaip tas, kuris šauniai kaunasi su nelaimėmis, vaizdingai grumiasi su pagundomis arba griūva parblokštas aistrų ar abejonių. Laimė niekada nėra didinga.

Pastaraisiais metais man ateina vis daugiau suvokimo apie tai, kad dauguma mano norų, pomėgių ir kitų, atrodo, natūralių ir prigimtinių dalykų iš tiesų tokie nėra, tai tiesiog visuomenės man į galvą įkaltos dogmos, kurias įsiasmeninau ir suvokiu kaip savas, o ne primestas. Ši knyga dar daugiau praplėtė šias suvokimo ribas. Ačiū autoriui už tai.

Tarytum būtų galima tikėti kuo nors instinktyviai! Tiki todėl, kad tave taip išugdė. Aiškinimas abejotinomis priežastimis to, kuo tiki dėl kitų abejotinų priežasčių, — štai kas yra filosofija. Žmonės tiki į Dievą todėl, kad juos taip išauklėjo.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams