Aldona Ruseckaitė: Padai pilni vinių

Tarp tų dviejų laikų – viso ir nieko – lyg įsiterpęs kažkoks trečias sunkiai apčiuopiamas, sunkiai įvardijamas laikas – eilėraščių laikas, išsprogęs iš sielos žaizdų, vienatvės ir begalinio, beveik nepakeliamo Tėvynės ilgesio… Ir kaltės, dešimtis kartų suvokiamos kaltės Lietuvai. Kaip ją įvardyti, kaip prisipažinti, kaip atsiprašyti? O vyrai iš Maskvos ragina kurti kovingas eiles, garbinti raudonarmiečius, smerkti fašistus… Vyrai bičiuliai.

Pastaruoju metu skaitau daug garsių ir stiprių moterų biografijų, panorau iš arčiau susipažinti ir lietuviška asmenybe. Tinklaraščio skaitytojoms pasiūlius šią Salomėjos Nėries biografiją, greit užsikabinau. Tiesa, joje pasakojama tik apie paskutiniuosius penkerius poetės gyvenimo metus, trumpomis užuominomis ir prisiminimais sugrįžtant į vaikystės ir jaunystės akimirkas. Aprašytas penkmetis – kontroversiškas, plačiai aptarinėjamas, teisiamas, vertinamas, smerkiamas. Mat tuo metu garsi moteris, nuoširdžiai tikėdama, kad sovietai su Stalinu priešaky padės mylimoje Lietuvoje sukurti rojų žemėje, savo talentą naudojo okupantų šlovinimui.

Itin simboliška apie tai kalbėti šiandien, Okupacijos ir genocido dieną. Itin lengva poetę griežtai pasmerkti. Truputį sunkiau pasistengti suprasti šią trapios sielos, jautrią, nervingą, nepaprastai jausmingą moterį, kuri iš visos širdies troško laimės savo mylimai šaliai, ir nuoširdžiai nesuprasdama stebėjosi visais nekaltų žmonių suėmimais, žudynėmis ir trėmimais. Ji manė, kad Stalinas apie tai nieko nežino, kad jo pavaldiniai neteisėtai savivaliauja, kad šie nesusipratimai greitai turi būti išaiškinti.

Biografija sudėliota įdomiai ir kūrybiškai, su trumpomis Biblijos istorijomis, Salomėją teisiančių ir palaikančių balsų intarpais. Visgi istorijoje pernelyg daug nežinomųjų, kad ji pakankamai giliai įtrauktų. Žinoma, autorė teisingai laikosi objektyvumo – neprikuria tų detalių, kurios jai nežinomos, tačiau dėl to nukenčia kūrinio įdomumas.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.

Hits: 3