Netrauk antklodės
Palauk, nešviesk taip aštriai, švelnūs garsai ir tolygus pasaulis dar tegul gaubia mane kaip languota vilnonė antklodė, nes aš ką tik pabudau ir viena mano koja dar sapnų tikrovėj, kita jau po stalu prie kompiuterio, o mintys per vidurį, saldų ir sultingą (ant veido trykšta granatų sultys, lipnūs pirštai terlioja klaviatūrą, sapnų galiukai prilimpa prie [...]
