Tarte Tatin :: prancūziško rudens dvelksmas
Kad ir kaip nemėgčiau prancūzų dėl jų nacionalistiškumo, prisipažįstu, esu mažumėlę frankofilė. Ypač rudenį. Ypač spalį. Kai jau tikrai lengvabūdės plazdenančios suknelės supakuotos kitam sezonui, kai blauzdas švelniai apgaubia stangrūs ilgaauliai, o pirštiniuota ranka vis pataiso per petį valiūkiškai perskrendantį šalikėlį, kai geltonų lapų nostalgijoje išgirstu Édith Piaf šansoną, jaučiuosi svaigiai pakylėta prancūziškos dvasios…
Kuo kvepia [...]
