George Orwell „1984-ieji”
Jis išsiėmė iš kišenės dvidešimt penkių centų monetą. Ant jos mažytėmis raidėmis irgi buvo parašyti tie patys šūkiai, o kitoje pusėje – Didysis Brolis. Net nuo monetos tave persekioja tos akys. Ant monetų, pašto ženklų, knygų viršelių, vėliavų, plakatų, cigarečių pakelių – visur. Visur tave stebi tos akys ir lydi tas balsas. Miegantį [...]
Įrodymas (Proof) – pradėjau žiūrėt, nes pamačiau, kad vaidina du iš mano mėgstamiausiųjų aktorių – Jake Gyllenhaal ir Gwyneth Paltrow. Šiaip filmas gana slegiantis, greičiausiai dėl Gwyneth herojės nuolatinės baimės būti paveldėjusiai iš mirusio tėvo ne tik talentą, bet ir psichinę ligą. Nerimastingumas ir verkšlenimai sukuria ypatingą nuotaiką, kuriai atsvara bando būti Jake‘o herojaus entuziazmas [...]
Kai į Vakarų Europą ne skrendama, o važiuojama, visuomet iškyla kankinančiai ilgos ir nepatogios kelionės per Lenkiją vaizdinys. Siauri duobėti keliai, pilni vilkikų, greitį ribojantys miesteliukai kas kelis kilometrus… Bet kai susikaupi ir į Lenkiją pažiūri ne kaip į didelę kliūtį kelyje, o į kelionės tikslą, gali pamatyt įdomių dalykų, pavyzdžiui:
• Aukščiausius Lenkijos viadukus Stańczykuose, pastatytus [...]
neurotiko sapnus
su cukrum valgau
pusryčiams ir
įskėlus vienatvės
langą įkvepiu
recidyvo kankinio
minčių ir apalpstu
čia pat ant palangės
o amoniakas man
primena aštriai
saldžius savižudžio
bučinius o angelai
nusivilkite chalatus
nes man karšta
White © israelfi
Taip, aš pati žinau, kiek laiko nerašiau. Nors drąsiausiai galėčiau pasidalinti lazanijos bei prancūziškos svogūnų sriubos receptais, geriausio grindų ploviklio ar taikliausios akcijos prekybcentriuose patarimais. Jei tai vadinama namų šeimininkės tapsmu, aš ja tapau. Gali sveikint.
O šįryt tai kažkoks siaubas ir nesu(si)pratimas: žmonės, juodžiausiais keiksmažodžiais apšnekinėję ir šaipęsi, mirus staiga pradeda gerbti ir linkėti ramybės. [...]
Ką darai, kai pamatai beprotiškai gražų vaizdą? Fotografuoji. O kai klaidžiodamas miške užtinki kvapnių žydinčių gėlių pievelę? Prisiskini, kad galėtum jomis džiaugtis kambary. Kodėl? Nes radęs grožį, užuot trumpam pasigėrėjęs ir palikęs, jauti nenumaldomą troškimą jį turėti sau. “Turėti ar būti?”, prieš kelis dešimtmečius klausė neofroidizmo pradininkas Erich Fromm, lygindamas dviejų tipų mąstysenas, netgi gyvenimo [...]
Man patiko Laimikio komandos per Login išsakytas pastebėjimas, kad žmonės, pasiklydę mieste, kelio klausia ne minios praeivių, kurie yra visai šalia, o interneto. Technologijų kuriamas susvetimėjimas yra kebli tema, nes ginantys modernias naujoves visuomet ras sau argumentų (gali kalbėtis matydamas vaizdą su pašnekovu, esančiu už tūkstančio kilometrų taip, lyg jis būtų visai šalia, internetas suartina [...]
Kai kurie žmonės atrodo gražūs tik kai pamatai juos iš labai arti. Kai kurie žmonės pykina, geriant su jais arbatą. Ir koks jausmingas senstelėjusio patino geismo šokis aplink sirpstančią brunetę. Su pusžalėm svajonėm. Kieno svajonėm? Svajonių priklausomumo reglamentas. Smailos ausys, kyšančios iš debesų. Tu žiūrėk, kaip aš šoku. Daug kartų po mažiuką trupinuką iš vieno, [...]
Blogoakcijos yra labai geras dalykas, kai neturi ką rašyt, bet rašyt norisi. Aišku, tai savęs apgaudinėjimas – juk rašyti reikia iš pašaukimo, o ne kad kolega kviečia, bet ai… Taigi šįkart Edvinas Stonikas klausia, kaip aš įsivaizduoju savo tinklaraščio ateitį.
Kaip, a? Optimistiškai, tikriausiai! Iki šiol mano dienos tik gerėjo, tai labai norėjosi visu tuo pasigirti [...]
Atrišk man rankas,
Kai ką pasakysiu:
Burnos, pilnos ramunių,
Pilnos vatos,
Mėlynai juodų plaukų;
Neužčiaupsi.
Pasiklydo apelsinų giraitėj,
Nerado vietos prisiparkuoti,
Apsimetė miegančia mašinoj,
Užsirakino, kai kažkas beldė.
Kas?
Cukrinis aviniukas?
Jazminais kvepiančiais ragiukais?
Po bučinio su Orlova
Jau viskas kitaip.
