Nick Cave „Asilė, pamačiusi angelą”
Dievas ne pamaiva. Nepamatysit Jo švaistančio dangiškąsias dujas malonybėms ir tuštiems pliauškalams. Ir nepamokslauja Jis tiek jau daug. Senųjų dienų prekyba ugnies ir sieros bedugne baigėsi. Dabar Dievas prekiauja ypatingomis prekėmis – žmonės dabartės mažiau linkę atsisveikinti su kūrinijos patogumais ir žemiškaisiais malonumais už dangiškosios karalystės pažadą po mirties. Dievo klientai [...]
Bekraštė istorija (The Fall) – ne vienas žmogus iš tų, kurių nuomonę vertinu, minėjo, kad filmas priskirtinas geriausiųjų kategorijos, ir tikrai nenusivyliau. Užburianti istorija, pasakiško grožio vaizdai (kai viskas ryšku ir aišku, taip man patinka!), jaudinanti aktorių vaidyba, na ir ne per saldu viskas, taip tikroviška ir originalu… Gal kažkuo priminė Timo Burtono „Big Fish”?
Ir [...]
Praeita karta rasant zodzius “einu kojeliu ilsint” jau buvau tampoma uz skverno, kad uz keliolikos minuciu prasides didysis futbolo finalas ir jau turim paskubeti, isbegom gatven ieskoti baro, pamatem toki vaizda:
ir prastypsojom visa zaidima gatvej, mano kojos nebuvo dekingos. Po pirmo Barsos ivarcio meldziausi, kad atsakomojo nebutu, nes pratesimo jau labai nenorejau…
Vakar issamiau domejomes pries [...]
Oi, labas! Is anksto atsiprasau uz lietuvisku simboliu nebuvima, dar cia ir klaviatura qwertz, tai is viso nelengva man rasyti, bet geriausi linkejimai is Berlyno!
Vakar anksciausiai ryte buvom cia, nemiegoje visa para, bet zinodami oru prognoze (baisiausias stormas po pietu), varem apsizvalgyt. Nuotrauku dabar nedesiu, tingiu cia su jom terliotis, bet kazkaip pavyko per pusdieni [...]
Čia aišku, kaip visada, – ko ieškai, tą randi. Kai nusprendi pirkti tam tikrą automobilio modelį, gatvėje staiga jų stebuklingai padaugėja, kai tampi nėščia – vien tokios pačios šypsosi ir linkčioja Tau prasilenkdamos. Kai susiruošiu aplankyti Berlyną, žiūriu, kad pusė pasaulio ten susikraustė: mėgstami blogeriai, skaitomi rašytojai, klausomi dainininkai… Paruoškit keletą kvadratinių metrų ir man, [...]
Vakar šokčiodama stūgaujant Mamontovui Kauno dienose eilinį kartą susimąsčiau apie dalykus, kurie vieniems atrodo savaime suprantami, o kitų – niekad nepatirti. Pavyzdžiui, niekaip nesuvokiu, kaip gyvenant Lietuvoje galima būti nesilankius Nidoje arba nedainavus kartu A. M. koncerte, m? Na, galbūt pasiteisinimas Nidai – nesustabdoma meilė Palangos podiumui ir profesionaliems lauko kavinių muzikantams, bet kaip išvengti [...]
Palijo – tai bent šventė ūkininkams ir sraigėms! Vienos puotos akimirkos:
Aišku, nepretenduoju į tokio lygio reportažus iš asmeninio sraigių gyvenimo, kokius fiksuoja pbg arba Puppet Master, bet manųjų suktanamių gausa irgi savotiškai žavi. Sakau, savotiškai. Ir beje, jos visai greiti gyvūnai, neįmanoma įkalbėt ramiai pabūt ir visoms draugiškai šypsotis objektyvui. Nes gi palijo! Ir tas [...]
Bedarbystė savaime skatina atrasti savyje miegančių talentų. Visai galėčiau būti kirpėja-stiliste, žiū ką su brolio galva padirbau:
Dar yra savanorių mano kūrybiniams bandymams?
Aš nežinau, kaip kiti žmonės sprendžia „naminių rūbų” problemą, ji man tapo ypač aktuali dabar, kai daugiau laiko praleidžiu namuose. Anksčiau tam reikalui naudojau senesnius drabužėlius, jau ne ypač tinkamus eiti į gatvę, paskui ėmiau pirkti mielus, jaukius ir nebrangius rūbus specialiai namams, bet juos visus ištiko tas pats likimas: pradėjau rengtis jais eidama laukan, [...]
Atrodo, kad visas pasaulis išmiręs, išskyrus mane ir nuomininkę, kuriai paskambinau norėdama atsiimti rinkėjo pažymėjimą, mat ji gyvena ten, kur registruota aš, bet dabar ji Palangoj. Vėl reikės meluoti, kad pamečiau. Aš nesuprantu, visi miega, ar visi kažkur įnirtingai siaučia ir kažką švenčia (eilinę nepergalę dainų dainelėj?), o manęs specialiai nepakvietė? Oras suknistas, ypač mano [...]
