Witold Gombrowicz „Dienoraštis 1953-1956 I”
Šitą seniai žinojau. Bet neėmiau į galvą… nes buvau įsitikinęs, kad ir aš keisiuosi kartu su savo likimu, kad laikui bėgant tapsiu kuo nors kitu, įstengiančiu susidoroti su vis grėsmingesne situacija. Tam egzistencijos laikotarpiui neugdžiau savyje jokių jausmų manydamas, kad prireikus jie atsiras patys savaime. Bet jų iki šiol nėra. Esu [...]
Džonas Q (John Q) – vyras paima įkaitais pusę ligoninės, reikalaudamas, kad jo sūnui būtų persodinta donoro širdis, kuri išgelbėtų gyvybę, nors nemokėjo sveikatos draudimui pakankamai pinigų, tam, kad užtikrintų sūnui tokį dalyką. Per visą filmą aidi ir vilnija žavėjimasis jo elgesiu ir JAV sveikatos draudimo sistemos smerkimas: jei mes būtume turtingi, sūneli, man nebūtų [...]
Kovo 19, ketvirtadienis, Tenerifė, Ispanija
Betgi ne dėl maisto, ne dėl laisvųjų šunų, ne dėl plunksnuotų storašlaunių ir netgi ne dėl zoologijos sodo ryžtuosi gauruotosios krizės akivaizdoje laidyti pinigėlius kelionėms. „Žinoma, jei gali sau tai leisti”, linkčioja pažįstami, kuriems pasakoju, kaip ten man nuostabu. Esu įsitikinusi, kad „leisti sau” gali daug kas, tiesiog prioritetus paskirsto kitaip [...]
Klausyk, aš puikiai suprantu, kad jau mažumėlę pabodo tie mano atostogų vaizdai su minimaliais pasvaičiojimais, man irgi atsibostų, jei Tu taip ilgai kažką panašaus dėliotum. Bet suprask, yra dar vienas žmogus be Tavęs, kuriam skirtas šis tinklaraštis, – aš. Ir būtent dėl to kito asmens man norisi nors mažumėlę susisteminti savo prisiminimus dėliojant juos čionai. [...]
Kovo 15, sekmadienis, Tenerifė, Ispanija
Kanarų salos, išvertus iš lotynų, reiškia Šunų salos. Vuhūūū! Pagaliau matau pasaulį, kuriame noriu gyventi – be jokių antsnukių, retai kada – su pavadžiu, laisvi laimingi šunys! Geria iš fontanų, tupi ant kelis šimtus eurų kainuojančių suknių parduotuvių virtinose, žygiuoja karnavale kaip pilnateisiai šeimos nariai.
Katės, emm, geriausiu atveju ignoruojamos… Mačiau informacinę [...]
Kovo 11, trečiadienis, Tenerifė, Ispanija
Na gerai, dvasiniai potyriai. Vakar buvom Loro parke, na, zoologijos sode, kur mieli gyvūnėliai ne tik gražioje gamtoje vaikštinėja, bet ir įvairiausius triukus rodo. Ploja katučių ir maži, ir dideli, džiaugdamiesi, kad jūrų liūtai, orkos ir delfinai jiems uodega moja, dėl jų ore vartosi ar kamuolį į krepšį mėto. Žuvytės už [...]
Kol buvau išvykusi, galvojau apie Tave. Rašiau laiškus. Vienas jų:
***
Kovo 11, trečiadienis, Tenerifė, Ispanija
Į Kanarus atskridau dar sekmadienį, kovo aštuntą, bet vis kaupiausi rašymui, nes norėjau suprasti, ką iš tiesų noriu rašyti. Kasdieninius kelionių įspūdžius? Gamtovaizdžių aprašymus? Vakarienės meniu? Savo jausenas? Juk savaime suprantama, kad jausenos atostogiškos. Atradimo džiaugsmas (kiek daug žmonių kasdien vis atranda [...]
Hola, mi Chicas y Chicos,
kur tie pumpurai, kuriuos, žadėjot, kad pražiopsosiu? Saulytė? Brrr…
Kad jau taip stresuojat spėliodami, buvau aš tuose Kanaruose, ar susapnavau, tai še keletą foto su manim. Aišku, gražesnės nuotraukos visokios ten peizažinės (gal vėliau įdėsiu), ale kam čia tos bereikalingos diskusijos, ane?
Kaip įsivaizduoju pasaką?
Trupinėlis iš Robinzono Kruzo gyvenimo:
Lašas Salvadoro Dali vaizdų:
Kaimo šviežumas, skambančios miesto dulkės, erdve alsuojanti vandenyno pakrantė, spindintys kalnai ir jaukus žalumos pavėsis.
Taip, dabar aš čia. Pasakoje. Pavydėk.
Taisyklingo kubo erdvėje, ant kruvinai raudonų kilimų, tarp margai gėlėtų tapetų, užsilipusi ant lovos, smagiai suku geltoną plastmasinį lanką. Visu garsu griaudžia Bethoveno Odė džiaugsmui, europietiškumas smelkiasi ir sunkiasi į įsitempusius mano pilvo raumenis. Spoksau pro langą, stūkso devintas fortas su žydų kančių spygliais: Europos istorija, iš gėdos užsidengusi akis.
Šiandien ir aš esu jos dalimi. [...]
