Nuplikusios medžių viršūnės, pliūpsniais krintantys rūkai ir lietūs, viskas taip skaudžiai tikra sava pažįstama. Jau gerą savaitę sapnuoju fantastiškus paralelinius pasaulius, ir iš kur mano pasąmonė turi tiek vaizduotės! Gal ji žino…