kam viskas dedikuota
Kažką gražaus, kažką švelnaus, ir susapnuoto. Nes kasdienybės per daug. Kutenančiais plunksnų pūkų galiukais, aplipusį šokoladu. Materialybės slėgis žemas. Liestis pečiais, automobilių žibintais, ir miegoti surėmus kaktas. Kad pirštai persipina negrįžtamai, suauga į vieną su mūsų pažadais. Braškės, frezijos ir sprangūs vyšnių kauliukai. Gaisrą virtuvėj, šunį dumble, neužrakinamus namus namus. Suvilgau meduje blakstienas, prašai dar [...]
