Kaip mes mylim naminius gyvūnėlius… Pagavau save nustebusią, kai kalbinau auksinę žuvelę, girdama, kad jos uodega išgražėjo. Kaip aš galiu jausti šilumą septynių centimetrų šaltakraujei žuviai? Ar tai ne absurdas? Šuo? Ok, jį gali apkabinti, jis Tave pabučiuoja ir net išlaižo. Nors kita vertus irgi – šuo ne žmogus.
Kaip taip gaunasi, kad kartais gyvūnus [...]
Nu ok, bliamba, gal man suskirstyt savo blogą į rašomą penktadieniais ir nepenktadieniais? Nes oficialios nusišnekėjimo savaitdienės taisyklė man galioja, ne tik džinsadienio (vieną gražų kartą nustebau, kai žmogus nustebo, kad ir mūsų tėvynėje būna įmonių, kuriose džinsadieniai galioja. Nu kad kaip ir natūralus savaime suprantamas dalykėlis, ne?).
Vajėzus kaip negražu iš kitų žmonių yra [...]
Oi, kaip noriu su Tavim pasidalint tokia įstabia akimirka. Žodž, taip būna, kai grįžti iš darbo, netgi pakankamai greitai, išvengdamas kamščių ir raudonų šviesoforų, suvoki, kad tai, kas vyksta, yra penktadienis, ir Tu neturi absoliučiai jokių to-do-listų – o kas yra įstabiausia – jokių wish-listų. Pagiri save, kad atsisakei to suppose-to-be-team-buildingiško boulingo, ir pakikeni dėl [...]
