Vis tiek daryk tai, kas patinka

Sako, kad kai mėgaujiesi veikla, tuo pačiu ateina ir kiti geri dalykai. Todėl tikslas turėtų būti ne susirasti ne gerai apmokamą darbą, o tokį, į kurį kasryt žingsniuotum su džiaugsmu. Dirbdamas su ugnele pasiektum puikių rezultatų, o jie paprastai būna finansiškai atlyginami. Jei ne toje, tai kitoje įmonėje. Tuo pačiu galėtum džiaugtis gyvenimu, nes realizuoji savo galimybes ir tobulėji.

Šia tema susimąsčiau, kai vakar perskaičiau Juozo įrašą provokuojančiu pavadinimu, kuriame įskaičiau skatinimą pataikauti tinklaraščių skaitytojams. Man tokia nuostata yra visiškai nepriimtina, nes tikiu, kad visų pirma turi būti smagu autoriui, o tada jau ir publika atitinkama susirenka. Kai pradėjau rašyti savo pinkcity.lt, paistaliojau viską, kad šaudavo į galvą (ir dar į širdį, labai). Po truputuką atsirado nuolatinių skaitytojų, kurie prenumeruoja tinklaraštį turėdami tam tikrų lūkesčių – kad ir toliau rašysiu vienaip / kitaip. Matau, kokie įrašai sulaukia didžiausio susidomėjimo, ir kartais, kai užeina eilinis svaigimas „kaip aš myliu”, „kaip man liūdna”, arba „visi mūsų namuose nusikerpa plaukus”, truputėlį suabejoju dėl tokių rašinių vertės tinklaraščiui. O tada prisimenu, kad tinklaraštis yra ne mano priverstinis darbas, o tai, ką darau savo malonumui, ir paspaudžiu „Skelbti”.

Tada apsilanko Paulius, sako „…einu prabalsuosiu”, pagalvoju „ką? kur?”, prisimenu, kad lyg turėjo tinklaraščių rinkimai vykt, susirandu visiblogai.lt/rinkimai, ir ūlialia ką matau – geriausio naujo bei geriausio asmeninio tinklaraščio kategorijoms esu nominuota?! Jau mintyse siūdinuosi šilkinę rožinę suknutę apdovanojimų ceremonijai, ir kaip gerai kad laiku čia tuos plaukus dailiai pasikirpau…

Žodžiu norėjau pasakyti, kad kai darai tai, kas patinka, tai kiti malonūs dalykai, pvz. savimeilės paglostymas tokiom vat nominacijom ateina dėl jų nesistengiant. Eikit balsuot dabar visi greitai!