pieniška

mažytėm saujom drugiai semia pieną

pila ant mūsų galvų ir kvatoja

laikrodžiai tiksi absoliučiai netolygiai

plaukia vaizdai plaukia miestas

mūsų plaukai tirpsta piene

spengia ruduo karšta šalta smagu

tuščiose kopose ridinėjasi žvilgsniai

įspaustose pėdose lieka ilgesys

bangos išmušinėja vienatvę

liekam tik dviese užstrigusiuose

laikrodžiuose pieno baltume

uždenk man akis nuo sapnų