O kaip nenorėčiau aš vėl

Kaip norėčiau sugrįžt į vaikystę, kai nebuvo jokių rūpesčių, tik drugelių gaudymas gėlėtoje pievoje… Ne! Niekada nebuvau taip pagalvojus ir nesupratau žmonių, šitaip kalbančių. Nebuvo problemų? Viešpačiuk, gal jie atmintį prarado? Nuo pat gimimo mus lydi nesusipratimai ir egzistencinės bėdos – nori valgyt, užpakalis šlapias, barškaliukas kažkur nukrito, – ir Tu nieko negali padaryt, net to pasakyti! Turi rėkt ir kažkokiu stebuklingu telepatiniu būdu tiems dideliems žmonėms išaiškint savo problemas. Ir kur toliau viskas ritasi? Darželis, kur liepia prie sriubos valgyt duoną, ne visi žaislai, kurių beprotiškai reikia, nuperkami, tada mokykla, visapusiškas reikalavimas paklusti suaugusiojo valiai, o dar klasiokai šaiposi iš pavardės, paauglystė – o siaube, namo grįžt visada anksčiau nei įsibėgėja tūsas, ir iš kur gaut pinigų vasaros festivaliams, kaip įtikinti, kad leistų antakį prasiverti… Net studentavimo laikai nėra aukso amžius – prabunda instinktas užsidirbti saviems poreikiams, tas suknistas paskaitų ir darbo laiko derinimas verčia nerimauti, ir jau taip norisi kelti sparnus iš tėvų lizdo, bet dar neuždirbi visiškam savarankiškumui…

Ir jau tada, kai visas šitas šurmulynas baigiasi, gali atsikvėpti. Pirkti ką nori, grįžti namo, kada nori, nevalgyt duonos prie sriubos… Ne, rimtai, visą gyvenimą jaučiu, kad mano geriausias amžius yra dabartinis. Nes kuo toliau, tuo laimingesnė tampu. Savarankiška, nepriklausoma, pati atsakinga už savo poreikių tenkinimą. Nors negalėčiau pasakyti, kad mano vaikystė nebuvo laiminga – pirmas vaikas tėvams, pirma anūkė seneliams – buvau protingai lepinama, maloniu dėmesiu apvyniota ir sumaniai lavinama, tačiau į tuos laikus grįžti tikrai nenorėčiau. Nes tiesiog šiandiena yra pati puikiausia!

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 4

6 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Stracciatella
2009 05 06 | 20:43

Sutinku, bet galbūt ne visiems taip yra…

Ieva
2009 05 06 | 23:23

Kažkaip nelabai aš matau tų problemų pabaigą. Nes jos seka visą gyvenimą – taigi šildymas brangsta, ir elektra!!! Haha.Viskas priklauso nuo požiūrio. Talentas yra būti laimingu žmogum 🙂 Va skaitai sau blog’us ir esu laiminga. O paskui susigalvosiu dėl ko toliau būt laimingai 🙂

Justinas Dabulskis
2009 05 07 | 8:41

Nenorėčiau aš į vaikystės – paauglystės laikus grįžti. Šiaip smagiai viskas buvo – gyvenimas lengvas, bet vistiek ne tas. Sakiau draugui kažkada, kad jei gražintų mane į vaikystę su dabartiniu turimu protu, tai prasikeikčiau tada… 🙂

Auris
2009 05 07 | 9:09

Man tai fainiau sakyčiau buvo vaikystėje. Nereikėjo nieko pirktis, o jei tėvai negali ko nupirkti, tai suprasdavau, kad yra svarbesnių dalykų, kur “investuoti” pinigus. Vasaros – kaime prie ežero (nors ir seneliams nemažai padėti reikėjo). Karo žaidimas su bent kokiu pagaliu. Ir šiaip jauni nedurni buvome, sugalvodavome ką veikti neturint nieko 🙂
O šiuo metu, tai suki galva, kaip čia išlaikyti šeštadienį egzą, ar jau keistis buto duris, ar remontuotis vonią, ar visgi laukti tos nelemtos renovacijos. Studijuoti lietuvoje, ar užsienyje… Vieni rūpesčiai ir iššūkiai. Bet tiesa, man jie irgi patinka 😀 gali save atskleisti 🙂

Vazonelis
2009 05 07 | 20:58

Vaikyste zavi savo nerupestingumu savaip. Aktualios temos buvo… vaikiskos temos. Sugrizti manau nenoreciau, manyciau ten nieko nepalikau…

ausra
2009 05 18 | 21:57

vaikytse pats graziausias laikas gyvenime ;}
kiekvienas turi savo galveleja nemazaj prisiminimu apie ja 🙂

Palikti atsakymą