Ne apie Alisą ir ne apie šernus
Čia Jovita, ji rašo pinkcity.lt. Kai esu taip pristatoma, mažumėlę sutrinku ir žvilgsniu bandau atsiprašyti nepažįstamojo, nes iš kur gi jam žinoti pinkcity.lt? Bet kai kurie žino.
Ir kai feedburner‘io mygtukas, skaičiuojantis prenumeratorius, artėja prie penkių šimtų (prašau prašau, Kalėdoms noriu penkių šimtų!), o feisbuke registruojasi gerbėjai, ir aš pamatau realius, tikrų tikriausius, mane skaitančių veidus, jų vardus ir pavardes, pamažu ateina klaikus suvokimas, kiek tai yra rimta!
Tai jokiu būdu ne tas pats, kaip dėti į savo tinklapį anekdotus arba naujienas apie ufonautus. Taip, skaitančiųjų srautas susibėga greitai, bet ar tai tinklaraštis? Dienoraštis internete? Kitaip tariant, dienoraštis? Norėčiau pamatyti ne internetinį, o popierinį, sąsiuvinio formos dienoraštį, kuriame būtų rašomos šviežiausios žinios apie svečius iš kosmoso… Skamba keistai (gerai, gerai, skamba kaip diagnozė). Ai, bet ką čia apie tas formuluotes. Iš esmės noriu pasakyti, kad jūs, penki šimtai (leidžiu sau taip kreiptis įskaičiuodama tuos, kurie dar nėra atradę RSS teikiamo džiaugsmo), realiai liečiatės prie mano gyvenimo. Kai kurie atsargiau, kiti grubiau ir stipriau, bet vis viena – galite mane prajuokinti, supykdyti arba sutirpdyt iš laimės. Va-jė-zau.
Žiūrėjau Julie & Julia, aišku, daugiau papasakosiu skyrelyje Gruodį žiūrėjau, ir tai bus paskutinė mėnesinė mano filmų apžvalga greičiausiai, nuo kitų metų rašysiu tik apie knygas, o užsiminsiu paprastuose įrašuose tik apie ypatingus filmus, tai žodžiu, tame filme Julie puikiai atskleidžia blogerės savijautą, ir kai ji vyrui sako: jie yra mano gerbėjai ir kai ko tikisi iš manęs, o vyras atsako: gal jų gyvenimas nesugrius, tai šiandien apie tai nepabloginsi, aš susiduriu su egzistenciniu klausimu – kiek mano gyvenimas ir bloginimas apie jį paliečia Tavo gyvenimą?
Pavyzdžiui, šiuo metu aš prenumeruoju apie du šimtus tinklaraščių, bet tikriausiai tik dešimt ar penkiolika yra tokių, ant kurių autorių aš rimtai supykčiau jiems nustojus rašyti, nes tam tikra mano gyvenimo niša liktų tuščia. Kitus skaitau grynai dėl smagumo arba savišvietos, arba kad autorius pažįstu. O tie ypatingieji tai man labai svarbūs. Aišku, nesakysiu, kurie. Nusijausk.
Ir man nesinori čia seiliotis ir panašiai, bet ką jau (Kalėdos) – ačiū, kad skaitai. Myliu.
Hits: 0
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
o, vėl egzistencinis klausimas (perfrazuosiu): “ką geriau turėti — porą (draugę/draugą/žmoną/vyrą) ar populiarų tinklaraštį?” 🙂
paskutinis žodis prieš nuotrauką — super 🙂
O jeigu žiūrėjai tą filmą, Rokai, tai jame puikiai atskleidžiama, kaip svarbu kuriančiai moteriai (rašančiai tinklaraštį/knygą) turėti ją palaikantį, ašaras nušluostantį bei kartais drauge iš laimės paspygaujantį vyrą. Tai jei šis Tavo klausimas nebūtų egzistencinis, atsakyčiau – porą, be jokios abejonės.
Apie tą žodį – aš parašiau ir pagalvojau, ar toks egzistuoja, bet jei ir neegzistuoja, tai jam nuo to tik blogiau.
Jovita,
Aš skaitau tavo “pinkį”, nes yra gera 🙂 Kartais paskaičiusi suprantu, kad su manimi neabejotinai viskas tvarkoje :))) Norėjau parašyti laimės sąrašiuką, bet kaip aš jį sudėsiu, jei aš pati ir esu laimė :))))
Tavo tinklaraštį skaitau jau senai. Net kažkaip pripratau prie jo, kaip priprantama prie kokio kaimyno. Kartais tik šiaip užmetu akį, o kartai žvilgteliu įdėmiau. Priklauso nuo tavo pasirinktos temos ir mano nuotaikos. Bet tai vienas tų tinklaraščių, kurių, ko gero, pasigesčiau.
🙂 Tikiuosi, kad apie knygas ir toliau rašysi. Juk tavo įtakota šiandien iš bibliotekos pasiėmiau “Pornografiją”! Tiesa man norisi bent vieno tavo sakinio prie knygos, ne tik citatos. Ir galvoju, kad nei vienas mano tinklaraštis neregistruotas feedburneryje ir nežinau kiek turi prenumeruotojų:). Išmokiau mamą rss prenumeruoti. Tai gal atvesiu skaitytoją. Arčiau 500 vis :).
Nu tai ačiū, wriedna ir MariukaiM! Čia gal kartais tokie mano įrašai atrodo panašūs į pasimekenimus “kaip man trūksta dėmesio, parašykit, kad garbinat mane”, bet aš ne to siekiu. Kaip kas nori, taip ir supranta, aišku (pagal savo sugedimo laipsnį, hehe).
Salomėja, apie knygas rašysiu, ir būtent ketinu nuo sausio mėnesio savo apžvalgas išplėsti – pridėti viršelio nuotrauką, puslapių skaičių (!), ir kuklią savo nuomonėlę. O Pornografija yra oi oi oi!
Jo, Pornografija tikrai yra ojojoj 🙂 Superinė knyga. Išvis tas žmogus, kuris parašė Pornografiją ir kitas knygas yra ojojoj 🙂 Ir išvis, einu dar kart Pornografiją paskaityt.
Ale žinok, Kamane, ne visiems, ne visiems… Kaip jau kažkada rašiau, moteris, iš kurios ją pirkau, sakė, kad neįveikė visos. O skirtuką radom iš viso tarp pirmų keliolikos puslapių!
Nebeprenumeruoju nieko aš dabar. Susidedu į bookmark’us viską. Aišku, pas mane tų 200 tinklaraščių tikrai nėra. Taigi žinok, jeigu bus 499 prenumeratoriai, priskirk mane, ir bus 500. : )))
Man smagu sulaukt Tavo naujų įrašų, kurie beje pastaruoju metu padažnėjo;)Kažkada mano PC įsįjungimas prasidėdavo nuo Pinkcičio apžvalgos;)Dabar turiu tam mažiau laiko, bet vistiek stengiuos vis apsilankyt.
Man labai patinka Tavo teigiamumas:) LABAI.
Aš irgi pasisakysiu – jei ne Tu, būčiau nesusigundžiusi perskaityt “Begančių su vikais ” ir mano gyvenimas šiuo metu būtų kiek kitoks nei dabar. 🙂
Dėkui už rožinius saulės spindulėlius, dėkui, kad rašai.
tiesa, pamačiau šitai http://www.youtube.com/watch?v=0W25uK-TETU ir prisiminiau pinkcity 😉
Pooshie, Senegalo upe, dovile, – mua mua mua!
Tiesa, dovile, Amanda Palmer visuomet yra gėris, taip pat niekuomet nesiginčyčiau su klipo gale šviečiančiomis mintimis, kad punk cabaret is freedom ir don’t fear the twitter! 🙂
Jovita, o tu kino teatre Julie and Julie žiūrėjai ar atsisiuntei iš kur nors? Jei atsisiuntei, gal galėtum išduoti paslaptį, iš kur?..
Tu esi užsislaptinusi LANVA seklė?
(psss, iš čia)
Ne, nesu jokia seklė :O o ką?
p.s. ačiū 🙂
Nu kad nori, jog viešai visam pasauliui pasiskelbčiau, jog piratauju, ir dar nurodyčiau, iš kur vagiu 😉
Ai, kažkaip nepagalvojau dėl tokio dalyko privačiai rašyt. Ups 😀
(kvanktelėjo gmailas — komentarų prenumeratą nukreipė į spam)
ne, PinkCity, nemačiau filmo. bet pagal tavo rekomendacijas, jis jau keliauja pas mane.
knygų apžvalgos? puiku. jei ne tokios dažnos kaip Salomėjos, tai gal net spėsiu tinkamai įvertintas perskaityti.
dėl žodžio nesijaudink — kalba gyvas organizmas ir nenustebsiu, jei jis kada nors bus “legalus”. kaip dabar amerikėje “unfriend”.
(ir kodėl aš vėl pradėjau skaityti šį tinklaraštį? kažkas vėl “užkabino”, skaitom toliau)