Mėnuo be kelnių
Balandžio mėnesį iš vienos feisbuko draugės sulaukiau kvietimo dalyvauti renginyje, truksiančiame visą mėnesį, pavadinimu „Gegužė – mėnuo be kelnių”. Iš pradžių man šis pavadinimas nuskambėjo intriguojančiai nepadoriai, bet paskui supratau, kad jis skiriamas tik moteriškos lyties atstovėms ir ragina bent trumpam laikui pamiršti kelnes, džinsus, šortus ir kaprius, o vietoj jų kasdien rinktis sijonus ir suknias. Iššūkį priėmiau, ir netgi labai atsakingai – jokių kelnių nei darbe, nei laisvalaikiu, nei namuose, nei miegant (t. y. jokios pižamos).
Akcijos tikslas – priminti moterims apie jų moteriškumą, nes visgi kelnės dailiosios lyties imtos nešioti tuomet, kai pradėta reikalauti emancipacijos, lygių teisių, kaip noro lygiuotis su vyrais ženklas. Dabar daugumą tų teisių turime, tai gal laikas prisiminti, kuo žavu būti moterimi?
Sutinku su oponuojančiais, kad moterį moterimi paverčia ne jos dėvimi rūbai, ne manikiūras, makiažas ar šukuosena, tačiau išoriniai atributai taip pat veikia ir elgseną bei savijautą, prisiminkite, kaip gatve žingsniuoja trumpa suknele plėvesuojanti ir aukštakulniais kaukšinti dama ir kaip kulniuoja teta su džinsais ir sportbačiais. Pasipuošus dailiu manikiūru norisi išraiškingiau gestikuliuoti rankomis, vilkint prašmatnų rūbą – pasitempti, dėvint suknelę ar sijoną – sėdėti suglaudus kojas. Ir taip pamažiukais nuo rūbo keičiasi elgesys, nuo elgesio – savijauta. Panašiai kaip verčiant save dirbtinai šypsotis arba dirbtinai atsidusti įtampos akimirką kūnas apgaunamas ir pradedame iš tiesų jaustis geriau.
Šis dirbtinis uždraudimas sau šokti į kelnes leido man pasidžiaugti, kiek visgi gražių suknių ir sijonų turiu spintoje, tik kartais jų nevilkėdavau, nes „ai, su kelnėm patogiau”, „šalta gi”, „o jei reikės ant grindų kur atsisėsti”. Dirbu su vaikais ir ant grindų tikrai dažnai tenka sėdėti, bet ir su sijonais ar suknelėmis visai patogu tai daryti (pasirodo), nuo šalčio gelbėja storesnės tamprės ar pėdkelnės, o patogumas – subjektyvus dalykas, jei sijonas vos užpakalį dengia, tai gal ir nepatogu, kai reikia pasilenkti kur ar atsitūpti, bet aš tokių nenešioju.
Džiaugiuosi, kad priėmiau šį moterišką iššūkį ir raginu juo save išbandyti kiekvieną dailiosios lyties atstovę – pamatysit, kaip smagu!
7 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Aš tai be kvietimų beveik metus dėvėjau vien sukneles, nes na stora sau su džinsais atrodau 😀
Bet dabar kaip tik vėl grįžau į kelnes 😀 Pasiilgau 🙂
Ha 🙂 mane kvietė į balandį be kelnių, bet nesusigundžiau. Kokia liepa ar rugpjūtis – mieliau 🙂
Tai kad nesupratot tų oponuojančių, nes oponuojantys yra ne prieš sijonus, o biologinės ir socialinės lyties sutapatinimą. Pati rašot, kad sijonai nepraktiška, nes šalta, tenka suglausti kojas, o nematot, kaip drabužiais manipuliuojama žmonių elgsena.
O kodėl biologinė ir socialinė lytis neturėtų būti sutapatinama, jei nekalbame apie transseksualus?
Todėl, kad socialinių lyčių įvairovė yra begalinė. Binarinė sistema yra žalojanti, varžanti, lygiai, kaip tie siauri sijonai 😉
Oi, siaurų sijonų labai nemėgstu…
Man visai patinka idėja apie vien sijonų dėvėjimą, tačiau dažnai deja nugali praktiškumas. Džinsai ir sportbačiai taip patogu. Bet negaliu nuneigti, kad visai kitaip jaučiuosi, kai apsivelku suklnėlę. 🙂