Lisa Grunwald: Žavusis Henris Hausas

Lisa Grunwald Žavusis Henris HausasBet paskui visas jo jusles užgožė muzika, o dvi merginos, kurias ankstėliau matė besibučiuojančias, dabar jau šoko greta jo; paaiškėjo, kad Taika vieną iš jų pažįsta, ir galiausiai Henrį užvaldė jau visiškai kitoks jausmas: beribis, visa apimantis, raminantis bendrumo pojūtis, suvokimas, kad viskas susiję, taip pat ir muzika, ir žybsinčios šviesos; jis atsidūrė anapus baimės, anapus bet kokių apgailestavimų ir įkyriai graužiančio jausmo, kad kažko jo gyvenime skaudžiai trūksta – kažkokio dalyko ar kažkokio žmogaus.

Knyga apie tai, kokią reikšmę žmogaus asmenybei ir charakteriui turi ankstyvieji, pirmieji jo gyvenimo metai. Henris Hausas buvo kūdikis, paimtas iš vaikų namų į mokymo įstaigą, kurioje studentės mokėsi, kaip prižiūrėti mažylius (tokios įstaigos XX a. viduryje iš tiesų egzistavo JAV). Berniukui susiformavo labai savotiškas prisirišimo prie artimų žmonių santykių modelis, ir autorė pasakoja apie jo tolimesnį gyvenimą, kartu įpindama daug įdomių detalių apie to laikmečio papročius ir įpročius, hipių judėjimą, keliones rūgšties pagalba ir požiūrį į gyvenimą. Dažnai esame linkę kaltinti žmones dėl tam tikrų jų poelgių, tačiau retai susimąstome apie tai, kokios giluminės priežastys verčia juos taip pasielgti. Žodžiu, visai įdomi, lengvai skaitoma, bet kartu ir psichologiniams pamąstymams kviečianti knyga.

Taika, ko gero, gal net visiems laikams liks psichodeliniame 1968-ųjų Londono fone: milžiniškoje Vaitholo freskoje su ilgaauliais go-go šokių batais, kometomis, blizgiais lakuotais paviršiais, indiškais raštais, „Plaukų“ afišomis ir sidabrinių mikrofonų taškomais kaštoniniais atšvaitais.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Pasidalykite savo mintimis