Jun’ichiro Tanizaki: Katė, vyras ir dvi moterys
Temo, ir nuo gretimos medinės tvoros garsiai zyzdamas verandos link artinosi moskitų debesėlis. Lili gulėjo susirangiusi po stalu, atrodė net pernelyg patenkinta. Bet kai tik jųdviejų pokalbis ėmė suktis apie ją, liuoktelėjo sodan, prasmuko pro tvoros apačią ir dingo – tarsi demonstruodama katinišką subtilumą. Įspūdis buvo komiškas, nors iš tiesų Lili, sočiai priėdusi, visuomet kuriam laikui prapuldavo.
Dar vienas bandymas prisijaukinti japonišką literatūrą, deja, ir vėl ne ypač sėkmingas. Na, viskas lyg ir gerai, pasakojimas vystomas, charakteriai išgryninti, egzotiško mūsų akiai keistumo pakankamai, bet va – nežavi… Istorija apie nuo moterų įtakos priklausomą, ištižusį, niekaip nesuaugantį vyriškį, kuris iš tiesų myli ir pasitiki tik savo kate, apie jo buvusią ir dabartinę žmoną bei kartu gyvenančią motiną, jų rezgamas intrigas, pamąstymus, nuogąstavimus bei mažyčius džiaugsmus. Gražiausios vietos buvo tos, kur net besivaidijantys moteris ir vyras susivienija norėdami vykti pažiūrėti didžiausios pramogos – krintančių lapų arba žydinčių medžių.
Tiesą pasakius, netgi tai, kad Lili visada tupėdavo prie vakarienės stalo, Fukuko erzino. Jos anyta buvo pakankamai taktiška – pavakarieniavus anksčiau, ji lipdavo į antrą aukštą, palikdavo Fukuko su vyru mėgautis vienas kito draugija; bet tada atsėlindavo katė, ir Šiodzas visą dėmesį skirdavo jai. Kartkartėm jau atrodydavo, kad katė, ačiū Dievui, nepasirodys, bet vos pasigirdus atlenkiamų valgomojo stalo kojų bilstelėjimui ar indų tarškėjimui, Lili kaipmat atsirasdavo. Tais retais atvejais, kai nesiteikdavo pasirodyti, Šiodzas susinervinęs garsiausiai šaukdavo: „Liliii… Liliii…” Užbėgdavo į antrąjį aukštą, grįždavo prie užpakalinių durų, išlėkdavo net į gatvę, vis kviesdamas ir kviesdamas ją vardu, kol pagaliau ši atsirasdavo.
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.
1 komentaras
Join the discussion and tell us your opinion.
1advisory