John Fowles: Kolekcionierius

Nežinau. Tai, ką darai, nustelbia tai, ką darei anksčiau.

Ir vėl neįtikėtinai puiki knyga! Rašytojai dažnai stengiasi įtikinamai pademonstruoti galintys pažvelgti į tuos pačius dalykus iš kelių asmenų perspektyvos, tačiau ne visuomet jiems tai pavyksta padaryti. Skirtingų žmonių galvose ne tik mintys skirtingos, bet ir pats mąstymo būdas, prielaidų ir išvadų darymas, žodžiai, kuriais gromuliuojama idėja ir taip toliau. Skirtingi žmonės sureikšmina visai skirtingus įvykius, išskiria ir įsimena skirtingas jų detales, nes skiriasi ne tik požiūriai, bet ir patirtys. John Fowles šiame romane tai pavyko perteikti meistriškai ir genialiai. Vyrukas pagrobia merginą ir laiko ją uždaręs savo namo rūsyje, knygą sudaro jo pasakojimas ir jos dienoraštis.

Pamenu, kai pirmą kartą sutikau D. P., jis sakė, kad kolekcionieriai – tai patys šlykščiausi galvijai. Jis, žinoma, turėjo galvoje tuos, kurie kolekcionuoja meno kūrinius. Tąsyk aš jo nesupratau, pamaniau, jis tik stengiasi šokiruoti Karoliną – kartu ir mane. Bet jis, žinoma, teisus. Kolekcionavimas – tai antigyvenimas, antimenas, antiviskas.

Knygos pasakojimas yra žiauriai įtaigus, prikaustantis, gluminantis, stiprus, nepaleidžiantis net jau baigus skaityti. Labai psichologinis romanas. Labai aukšta klasė. Labai patenkinta. Ir pabaiga ne tokia, kokios tikėtasi. Stipru!

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 10.

Hits: 0