Dešimtas ne badas

Pastebėjau, kad liaudies išmintis kartais byloja priešingą tikrovei dalyką. Gal dėl to, kad ta liaudis, kuri išmintį posakiuosna ir patarlėsna sudėjo, taip seniai gyveno, ir paseno jau tiek jų moralės normos, tiek praktiniai patarimai. Pavyzdžiui, mąstydama apie nuostabius žmones, kuriuos galėčiau pavadinti „sėkmingais gyvenime“, kuriais žaviuosi, į kuriuos lygiuojuosi ir norėčiau būti panaši, visiškai neatitinka posakio „Devyni amatai – dešimtas badas“. Aktorius sukuria nuostabius kvepalus, dailininkė nustebina savo kulinariniais šedevrais, televizijos laidų vedėjas išleidžia stulbinantį romaną… Ir tai tik keli pavyzdžiai, kuriuos greitomis prisiminiau, kai bandžiau suvesti galus savo teoremai. Šitokie žmonės – daugiaamatininkai, man atrodo, pasižymi tiesiog aistra pačiam gyvenimui. Jie dega noru sužinoti daugiau, išmokti daugiau, patirti daugiau. Dabar toptelėjo, kad geriausias visų laikų tokios asmenybės pavyzdys būtų Leonardo da Vinci (tapytojas, skulptorius, architektas, muzikantas, matematikas, inžinierius, išradėjas, anatomas, geologas, kartografas, botanikas ir rašytojas, sako Wikipedia). Pasaulis yra toks didžiulis, toks įvairiapusis ir toks įdomus, kad man atrodo, jog tie žmonės, kurie per visą tą laiką nuo gimimo iki mirties sugeba tapti tik vienos srities specialistais (kad ir pačiais geriausiais), praranda didelius džiaugsmo išteklius.

Devyni amatai – dešimtas badas, tikrai? Žmonės, kurie įninka į tam tikras susidomėjimo sritis, tai daro taip nuoširdžiai, kad jų sugebėjimai neilgai trukus tampa pakankamais darbui atlikti. Na, galbūt nekalbu apie širdies kraujagyslių chirurgus, bet išmokti pilotuoti lėktuvą, sukurti simfoniją ar teikti psichologinę pagalbą telefonu tikrai nereikia daugelio dešimčių metų. Reikia tik noro. Aistros gyventi. Tai va. Neteisi ta liaudis kartais būna.

Hits: 2