Dainius Razauskas: Ryto ratų ritimai
Pirmykštę daiktavardžio vyras reikšmę lietuvių kalboje tebemena veiksmažodis vyrauti ‘įsigalėti, viešpatauti’ (DLKŽ 942). Dėl fonetinių ir semantinių sąsajų akivaizdžiai poetiškai susiję lietuvių kalboje tapo ir žodžiai vyresnis reikšme ‘2. stovintis aukščiau savo laipsniu, pareigomis bei viršesnis ‘didesnis, vyresnis’, plg. dar viršiausias ‘vyriausias’ (DLKŽ 942, 944), nors šių žodžių etimologija skirtinga.
Kažkada paauglystėje buvau įsigijusi šią knygą, nes labai patiko, bet paskui kažkam paskolinau ir nebeatgavau. Prisiminiau, kad ten daug su semantika ir etimologija susijusių įdomybių buvau radusi, taigi pasiėmiau iš bibliotekos. Ir čia man koją pakišo nepagrįsti lūkesčiai, mat žodžių kilmės ir jų sandaros niuansų ne tiek ir daug buvo, kiek tikėjausi. Čia daugiau toks filosofinis senąsias religijas tyrinėjantis veikalas, parodantis, kaip viskas susiję. Tiesa, įrodymams dažnai pasitelkiami kalbiniai argumentai, bet esmė visgi kitur.
Nes iš tikrųjų mirti esmiškai reiškia miršti ‘1. neišlaikyti atmintyje, neprisiminti, 2. nykti iš atminties’ (LKŽ VIII 267), t.y. už-miršti. Plg. dargi sutampančias abiejų žodžių esamojo laiko lytis mirštu, miršti bei miršta ir atitinkamai dgs.
Šiaip apmąstymams peno tikrai gavau nemažai, į tam tikrus žodžius ir jų ryšius pažvelgusi naujomis akimis kartais net išsižiodavau – kaip tokie akivaizdūs dalykai anksčiau mano liko nepastebėti? Tačiau kai kurios vietos visiškai nekvepėjo moksliškumu (nors šiaip kas antras sakinys grindžiamas gausybe išnašų), pavyzdžiui, kad reinkarnacija ne galima tikėti ar netikėti, o reikia žinoti, jog ji vyksta. Rimtai?
“Tikrovė yra tiktai tai, kuo tikima”, pasiremdamas pačia lietuviško žodžio etimologija apibendrina semiotikas A. J. Greimas (Greimas 29).
Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.