Apie senolius ir komplimentus
Neretai darau didžiules pertraukas tinklaraščio rašyme, nes arba neturiu ko pasakyti, arba atrodo, kad tiesiog nieko naujo nepasakysiu. Iš esmės mes kasdien pilstome tą patį, atradinėjame seniai žinomas tiesas ir pateikiame kitiems savo mintis, kurios, mūsų iš naujo suvirškintos, mums atrodo labai originalios ir vertos pasidalinimo, bet iš tikrųjų apie tai tikriausiai jau buvo kalbėta Antikoje, Vedose ar Babilone.
Tačiau kartais verta prisiminti užmirštas ar tiesiog tuo metu neįsisąmonintas tiesas, kurios nuspalvina dieną ir leidžia pasijusti maloniai. Šįkart – apie pagyvenusius žmones.
Labai ilgiuosi savo prieš kelerius metus mirusios mylimos močiutės, su kuria buvome užmezgusios tvirtą ir šiltą ryšį, ir dažnai pastebiu kitas jos amžiaus damas, kurios kažkuo ją primena – viena panašiai dėvi skrybėlaitę, kita entuziastingai mankštinasi prie kiemo treniruoklių, trečios eisena tokia pati… Mūsuose nuo senesnių laikų gajus stereotipas, kad pagyvenę žmonės yra amžinai viskuo nepatenkinti bambekliai, nuolat besiskundžiantys prasta sveikata ir skurdžiomis pensijomis. Bet iš tikrųjų, kiek tokių pažįstate ar sutinkate gatvėse? Senoliai, kuriuos matau, kasdien eina pasivaikščioti (gal todėl juos ir sutinku, nes pati einu pasivaikščioti, tų, kurie sėdi prie televizorių, nematau!), yra įdomūs pašnekovai (mane neretai užkalbina) ir rengiasi nepaprastai tvarkingai bei stilingai!
Vėlgi nieko naujo nepasakysiu, bet akivaizdu, kad moters stiliaus pojūtis su amžiumi dažniausiai bręsta ir kinta į kokybiškąją pusę, todėl jei paauglė eksperimentuodama su aprėdais gali visai nusivažiuoti į lankas, tai garbi senjorė dažniausiai geba subtiliai paslėpti tai, ką nori paslėpti ir pabrėžti tai, į ką dera atkreipti dėmesį. Prieš kelias dienas stovėjau eilėje prie kasos ir prieš save pastebėjau nuostabiai stilingai apsirengusią garbaus amžiaus damą. Kaip puikiai ji atrodo, – pagalvojau, – norėčiau ir aš taip rengtis senatvėje. Tada prisiminiau seną tiesą, kad mes per mažai vieni kitiems sakome komplimentų, todėl priėjau prie jos ir pagyriau jos išvaizdą. Moteris pridėjo ranką prie širdies, prisipažino susigraudinusi ir padėkojo, sakė, kad pakėliau jai nuotaiką visai dienai. O man juk tikrai nebuvo sunku!
Tai iš esmės šiuo įrašu norėjau paraginti Tave dažniau sakyti komplimentus: jei pagalvojai kažką gražaus ar malonaus apie kitą žmogų, nelaikyk to tik sau, pasidalink, ir pasaulis taps truputį smagesne vieta gyventi mažiausiai dviems žmonėms.
2 Comments
Join the discussion and tell us your opinion.
Kažkada saulėtą vasaros dieną susistabdė mane važiuojančią dviračiu parke toks vyras. Gal jau pensijoj, o gal ir ne. Marškinukai balti, aukštas, inteligentiškas. Aš su ausinuku, nelabai girdėjau, kokiais būtent žodžiais jis stabdė. Tiesiog iškėlė rankas į šonus, šypsojosi ir kažką kalbėjo. Kaip nesustosi 🙂 Klausau, sakau, kas nutiko 😀 Abudu šypsomės iki ausų. Sako, panele, jūs taip nuostabiai atrodot, tokia daili, liekna ant to dviračio kaip iš paveiksliuko :)))) O Dieve, kaip smagu 🙂 Net neprisimenu ką aš jam atsakiau. Tikrai visiškai adekvatus ir be jokių antraeilių minčių. Tiesiog matosi, žmogui vasara širdy. Bet nuo tada vis dažniau suprantu, kad amžius neegzistuoja – arba tu žmogus pozityvus, arba senas. Pase tas neatsispindi niekaip. Tai su damom irgi tas pats – jų akyse tiek jaunystės matau ir tikrai reiks pasitempt, kad pačiai taip atrodyt!
Ooo, kaip gražu ir tikra!!! Ačiū, kad pasidalinai!