Apie maistą ir žvaigždžių dulkes

Per tuos kelionių pasakojimus nespėju išsipliurpt, kaip dabar gyvenu. Greitai, judriai ir atsipalaidavus. Mieliausią sesytę trečiadienį pasveikinau su diplomo gavimu, pasėdėjom kavinėj su blogos nuotaikos padavėja. Ketvirtadienis buvo kapitalinio namų tvarkymo diena – net šaldytuvą atitirpinau, pusę maisto išmesdama – žinai, kai po tiek dienų išvažinėji, šis bei tas užsilieka ir sugenda. Vakar vakaras paaukotas veido procedūroms pas kosmetologę, kuri yra tokia miela, kabinete laiko žuvytes ir koker-spanielę, leidžia visokias gražias muzikas, atidaro langą ir apklosto mane švelniais apklotais, ir dar pabaigai padaro malonų veido masažą. Ai, o prieš mane buvo mergina, kuri depiliavosi… pilvą! Dar to nebuvau mačius. Žinau, kad misėms ir indų nuotakoms absoliučiai visus kūno plaukelius pašalina, bet išskirtinai pilvą?!

Šis savaitgalis bus per trumpas, bet nieko tokio, nes artėja bliuzai ir gimtadieniai, mano ir mano tinklaraščio. Smagu, kad pamažu auga skaitytojų ratas, per google ateina net Brian’o Molko wallpaper’ių ieškodami, tai kuo aš galiu Tau, vaikeli, padėt – šiuo metu mano naminis darbastalis taip atrodo:

Dar šiom dienom atėjo toks malonus laikinumo suvokimas. Anksčiau mane erzindavo kyšantys nebaigto remonto galiukai, šuns apdraskyta sofa ar nubrozdintas Mazdos bamperis. Pasvarstydavau, gal reiktų skirt lėšų ir viską susitvarkyt. Bet kai pagalvoji – neaišku, nei kiek mes tam bute gyvensim, nei kiek aš su ta mašina važinėsiu. Gal geriau laiką, kurį skirčiau rūpesčiams, praleisti maloniai? Taip gimsta tinginystė. Taip ateina lengva čia-ir-dabar laimės būsena. Nes mes esam tik laikinos žvaigždžių dulkės, jei nori filosofiškiau. Mur miau.