Apie elfų, faunų ir fėjų slaptosios draugijos pirmininką
Manyje tikrai per daug sluoksnių. Greičiausiai turėčiau rašyti bent tris atskirus tinklaraščius, ir dviejuose iš jų jokiais būdais neatskleisti savo tapatybės, kad anei mama nesuuostų, jog ten aš. Nes šitame pinkcity.lt jau darosi sunku kvėpuoti. Užtenka parašyti, kad Sabutytė yra dūra, nors visi ir taip žino, bet jau man pradeda knisti protą, kad turiu kažkokių problemų. Aišku, jų turiu, kas neturi, ir tos superdupergražuolės stotelėse demonstruojama subinė yra esminė mano personalinių tragedijų ašis, nes pati esu beviltiškai sugraužta celiulito ir vien Sabutytės paminėjimas manyje sukelia suicidinių minčių virtinę? Tiksliai taip manai? Vakardienos „Žmonėse” pabaigoj ji nuostabiai nupaišyta, jeigu ką. Pabučiuočiau dailininką.
Dar, jei esi baisiai pastabus/pastabi, gali diagnozuoti, jog tokio pobūdžio įrašai mano tinklaraštį paprastai aplanko penktadieniais – spontaniškai kyla idėja užveisti savaitgalio blogą, tada Tavęs nebekankinčiau šitom nesąmonėm. Bet tai bliamba, susimokėjau už hostingą ir ten visa kita, rašau ką noriu, gerai?
Toliau. Šįryt atradau savo svajonių tinklaraštį, bet Tau jo adreso neišduosiu, nes visų pirma noriu pati atsidžiaugti. Kai nusiperki naują mažiulį šuniuką, ir visi puola su juo žaisti, tada sakau šalin, mažyliui šlapianosiui ir taip per daug streso, leiskit apsiprasti, ir pati viena sau žaidžiu. Šitaip man patinka.
Dar antra, greičiausiai sakysi pff, kas per postringavimai nenormalūs tame man tobulame tinklaraštyje. Ne visiems suprast, atsikirsčiau. Autoriui parašiau susižavėjimo šūksnių kupiną laišką, o dar jis gyvena Kaune, ir taip įstabu pagalvoti, kad gal kada stoviu už jo Maximos eilėj ir nieko.
Kiek daug yra žmonių, kurie daro mano gyvenimą gražų.
***
Norėčiau paprašyti paspausti unsubscribe užuot komentavus, bo baisiai jautri aštriems Tavo žodžiams būtybė esu, kita vertus, negaliu pažadėt, kad pirmadienį vėl nepradėsiu nuoširdžiai mielų, skaitytojų ir gūglo mylimų įrašų publikuot, tada Tau vėl reikės prenumeruotis iš naujo. Eilinį kartą Tavo teisė rinktis.
Hits: 1
25 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Pajutau šitame tavo poste kažkokius savotiškus bandymus varžytis 🙂 Tai yra tavo blogas ir tu jame rašai tai, kas šauna į galvą. Turi labai gražų rašymo stilių, tad neatsižadėdama jo, varyk, ką galvoji, o ne tą, ką nori matyti kiti.
Na, vienas geresnių tavo postų 🙂
Taip jiems visiems ir reikia!
tikrai jaudinies dėl komentarų?
aik tu, radai dėl ko.
arba va, sugalvojau! reikia gale komentaro formos dėti kokius tris klausimus (nu pvz ar tu emo? ar myli sabutytę? ir etc) ir taip prafiltruoti:)))
Man atrodo iš pradžių, kad nesijaudinu, bet paskui, pvz., plaudama indus, staiga prisimenu, ir tada nervina. Puikiausiai suvokiu, kad visiems negaliu patikti, ir to tikrai nesiekiu, bet kai mane klaidingai supranta, tada knisa.
Tas tinklaraštinkas – vienas mano zuikių!!!
Žinau, mieloji, kaip kitaip, manai, aš jį būčiau radusi?
Tai aš taip ir supratau:))))
Mes kuriame bendrą projektą šiuo metu.
Jeigu dar prijungtumėte Avį, taptumėte mano dieviška svajonių komanda!
:DDDD
O man tavo postas apie Sabutytę beigi šitas – kaip tik labai patinka.:)
Geras įrašas. Trumpai.
Hei, PinkCity, nėra čia ko sukt galvos apie blogus komentarus. Geriau vietoj to prisiminti, kokiai daugumai tavo įrašai patinka ir praskaidrina dieną. Jei kam nepatinka, tai jau jų bėdos – gali neskaityti. Ir šiaip, rašyk dėl savęs, o ne dėl kitų. Na, veikiau ne kitiems: ne pagal užsakymus ir įgeidžius. Tavo erdvė, tai tavo ir mintys, kad ir kokios jos būtų.
Oi, nu visi mes daugiasluoksniai. Ir rodome tas savo skirtingas puses kaip kam patogiau. Ar naudingiau.
Visi taip darom. Ir aš taip darau. Bet savęs varžyti nežadu – kas gali man nurodinėt, kokia turiu būt, ir kuom domėtis? Nobody, just nobody.
Aišku, žmonės stebisi, kai įdedu į blogą, kad moku kept sausainius 😉 Nu ir kas?
Todėl mažiau galvok, daugiau rašyk 😉 Juk tam ir yra blogas – saviraiškai. Daugiapusei. Ar aš klystu? 😉
Sorry už ilgą komentarą, aš šiandien karingai nusiteikus 😉
Teisingai. Aš suprantu žmones, kurie pasilieka sau teisę iškeikti pasaulį ir po poros dienų atsiprašyti. Geez, komentarų ir darbe po savo straipsniais prisiskaitau, o blogas yra tavo vieta, tavo erdvė, tavo mintys, tavo gyvenimas. Tai ir gyvenk, komentuok, galvok.
hmm stipriai..ci …ai o man kaip vyrui .. sabutytes sikna praskaidrina diena
nors moterys to niekada nesupras :)))
Va, va. Skaitau ir įsitikinu, kad bloginti tikrai yra sveika. Nors daug labiau atsiskleidžia Dinos ir Salomėjos bloguose, bet dabar ir pas tave puikiai matosi. Blogas puiki terapijos priemonė. 🙂 Išsirėki, išsiniurzgi, pasidžiaugi, išsiverki, išsidžiaugi, išsigiri na išsikrauni ir jautiesi geriau. Aišku kai pasieki populerumą kaip tavo, šiek tiek prasifiltruoji mintis (tas matosi, kad norėtum dviejų anonimiškų blogų) bet bendrai paemus good ;] Tik siek tiek keistoka, visada glavojau, kad esi psichologiškai tvirtesnė, bet pasikeitimai matosi paskutiniuose įrašuose, turbūt įvyko kažkas gyvenime, ko nenori viešinti, but anyway, skaitosi smagiai.
Nu va, ir vėl klaidingos interpretacijos – anei jokių pokyčių mano gyvenime neįvyko, tik vakar drabužių spintą susitvarkiau 😉
PinkCity, bet juk tai pokytis taip pat! 🙂
PinkCity :/ o gal pergalvok dar kartą, aš labai retai klystu :))
nžn ieškojimą sliekų minkštoje vietoje man primena ir tiek 🙂 Jei Pink pasitaikė bloga/keista/džiaugsminga diena ir dėlto išsiliejo savo tinklaraštyje, tai nedarau iš to tragedijos. Kam nepasitaiko…
Asmenybės daugialypiškumas ne toks jau ir retas bruožas. Aš irgi kartais pamastau, kad galėčiau rašyti kelis tinklaraščius, bet po to prisimenu, kad tiesiog neužtektų tam laiko… 🙂
apskritai susimasčiau, kad tai gal kiek platesnė kūrėjo problema. Kai tu paskelbi kažką pasauliui ir tave pastebi, tai tų žmonių galvose gimsta įvaizdis apie tave. O problema, kad realus asmuo keičiasi žymiai greičiau ir dažniau, nei tas kolektyvinis “aš” 😉 Taigi šitie du vėliau susitikę gali net nebepažinti vienas kito. Arba dar blogiau – pradėti pyktis ar pradėti bijoti susitikti…
Realus asmuo ne tiek keičiasi, kiek yra įvairiapusiškas, o kadangi mes savo patogumo dėlei esam linkę kategorizuoti žmones, priskyrę juos vienai “lentynėlei” pykstam, kai jis atsiskleidžia kitoje, nes sudarkomas mūsų susidarytas pasaulio vaizdas. Va šitaip.
bet kartais maloniai susijaukia. pvz aš nieko neigiamo nenorėjau pasakyt savo komentaru 🙂 kaip tik daug įdomiau pamatyt visokią pinkcity, ta proga, kad jau asmeninis blogas
Pink, nežinau kaip tu į tai, bet žmonės už tavo kūno ribų yra linkę laikyti tave viena asmenybe 😉 Todėl jiems atrodo, kad tu keitiesi.
gražus taipas. man patinka 🙂