Vardai ir prasmė

2007-09-10

Štai kokie gražūs naujieji namučiai. Paplokime visi dėkingai MekDrop. Kadangi gyvenimas tokia geometrine progresija gerėja, atradau dar vieną puikų dalyką. Žinau, kad viską savo gyvenime sprendžiu pati. Kuriu save, savo pasaulį. Jei noriu, galiu pasikeisti vardą ir pavardę (pavardę kažkada tikrai pasikeisiu, suprantant, apie ką aš ;) , bet atsisakyti savo vardo, kurį man davė mama, kuriuo visi mane vadina, kurį sieja su manimi kaip asmenybe, negražu man kažkaip atrodo. Mano vardas yra pakankamai mielas, nepavadinčiau jo negražiu. Bet man visada buvo problema jo reikšmė. Įvairiausių išvedžiojimų esu prisiskaičius, bet lietuviškų versijų – ne. Man tai svarbu. O šiandien laiminga diena, nes sužinojau, kad iš tiesų mano varde užkoduota graži lietuviška prasmė. Absoliučiai atitinkanti mano požiūrį į pasaulį (kuriuo ir su Tavim bandau dalintis). Praktiškai atradau save iš naujo. Reikės mamai papasakot, kad pasąmoningai nulėmė man nuostabią ateitį. Kadangi neurolinvistinį programavimą propaguoju, didelę reikšmę teikiu kalbai. Nes ne tik mąstymas keičia kalbą, o ir atvirkščiai. Kartok valandą, kad Tau skauda galvą, ir pažiūrėk, kas bus (juokauju, geriau kartok, kad esi labai gražus :) . Kalbėjom su Juo apie vaikams duodamus vardus (wooooooooooooooow, ane?) – kaip kartais žmonės absoliučiai nemąsto ir nesuvokia, kad jie ne meksikietiškam seriale ar ne kosmose gyvena (garsioji mergaitė Spynutė?). Suhaliucinuoja ką nors, paskui vaikas dėl pašaipų visą gyvenimą negali nepilnavertiškumo komplekso išsigydyt. Žiauru, kaip taip galima vaikų nemylėt. Tai va. O mane myli mama. Ir vardas dabar dar nuostabesnis…

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams