Tinklaraščių

2011-08-31

Oi liūdna liūdna man šiemet kažkaip tinklaraščių diena, vykstanti kaip tik šiandien. Nes su dideliu nusivylimu pastebiu, kad vis mažiau įkvėpimo belieka pasidalinti savo mintimis ir jausmais su ištikimaisiais skaitytojais. Anksčiau perskaitytų knygų ir patirtų kelionių aprašymai tik po truputį paįvairindavo mano kasdienius svaičiojimus, o dabar matau, kad lieka tik jie – kaip koks metraštis, kad neužmirščiau to, ko greičiausiai ir šiaip neužmirščiau. Tuo tarpu tie svarbūs, bet be galo trapūs dalykai – mažulyčiai dienos įspūdžiai, subtilūs pajautimai, nenuoseklūs nuotaikų svyravimai, juokingi nuomonių kategoriškumai – visa tai, kas beveik neišlieka metams bėgant, tačiau ką būtų taip įdomu prisiminti po kažkiek laiko, dingsta.

Pasislėpimas

Visuomet jaučiau, kad tinklaraštį daugiausia rašau dėl savęs – tarsi dėlioju po dalelę mozaiką apie savo gyvenimą, o jei kam būna smagu prie jo prisiliesti – nuo to man tik įdomiau. Nesiruošiu versti savęs rašyti dažniau, asmeniškiau ir prasmingiau. Tačiau nuoširdžiai norėčiau tai daryti. Tiek dėl užfiksuojamos praeities, tiek dėl savotiškos savianalizės, kuria užsiiminėju rašydama. Tai to ir linkiu. Sau ir Tau.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams