Misija: vestuvės. Suknelė

2009-07-08

Nu čia atsiprašau, kad su kiekvienu įrašu suteikiu progą Tau mane sveikint, bet ką jau padarysi, kad visas gyvenimas – nesibaigianti puota, taigi šįkart naujiena ta, kad išteku!!!

Ir dabar porą mėnesių apie nieką kitą nerašysiu, tik kaip tikra nuotaka siaubūnė skųsiuos, koks galvos skausmas visi tie limuzinai ir penkių metrų šleifo suknelės… (Borato tipo pauzė) NOT!

Iš tikrųjų tai ne tiek dėl baisinio troškimo būti originalia, kiek dėl sveiko proto likučių iš anksto užsibrėžiau, kad nebus tų visų vestuvinių nesąmonių, kurios ne tiek žavi, kiek vargina: vaikinai tikriausiai išsižiotų sužinoję, kiek sveria tradicinė vestuvinė suknelė, nors greičiausiai yra matę, kaip sunku su ja judėti, o nueiti į tualetą su visais tais lankais apskritai tampa dienos misija, reikalaujančia daugiau pastangų nei reikiamą akimirką nedrebančiu balsu ištarti taip.

Žinoma, visos teisinasi, kad nuo mažens svajojo ištekėti kaip princesės, tačiau mano svajonėse ilgas suknias dėvėdavo karalienės motinos, o karalaitė puošdavosi trumpa pūsta suknyte, būtent kaip per seną gerą animacinį filmuką „Išpuikusi princesė”. Ir ačiū Dievui beigi mano sveikam protui, su labai panašiu apdaru ir tekėsiu, ir nereikės vairuotojams išiminėti automobilių sėdynių tam, kad aš įtilpčiau (kai išgirdau, kad šitaip daro, net išsižiojau – su nuotaka elgiasi kaip su neįgalia!)

Vestuvinių suknelių, kaip ir bet kokių kitų su vestuvėmis susijusių dalykų, kainos – atskira tema. Tikrai, tas žodis „vestuvinis” yra stebuklingas – vienu ypu pakelia net ir elementariausio dalyko kainą dešimt kartų! Nes visi sako: taigi vestuvės, negi taupysi! Nesvarbu, kad esu bedarbė, šitokiam gyvenimo svarbos įvykiui iš seniau esu pasitaupiusi apvalią sumelę, bet tikrai, kai pasidomiu įvairių dalykų kainomis, tai man rodosi, kad jaunavedžiams truputį smegenėlės būna suminkštėjusios (neveltui vasara – vestuvių metas) mokėti šitokius nesvietiškus pinigus už vienai dienai skirtas prekes ir paslaugas.

Įrašo iliustracijai mielai įdėčiau savo tobulosios suknytės nuotrauką, bet prietaras, kad jaunikis neturėtų pamatyti to grožio iki vestuvių – tikriausiai vienintelis iš tų, kurių laikausi, tai teks palaukti pošventinių foto…

P.S. Čia aišku labai iš anksto atsiprašau visų, kurių šventus vestuvinius jausmus tortinėms suknelėms įžeidžiu, tiesiog dėstau savo nuomonę ir tiek.

19 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams