Misija: vestuvės. Suknelė
Nu čia atsiprašau, kad su kiekvienu įrašu suteikiu progą Tau mane sveikint, bet ką jau padarysi, kad visas gyvenimas – nesibaigianti puota, taigi šįkart naujiena ta, kad išteku!!!
Ir dabar porą mėnesių apie nieką kitą nerašysiu, tik kaip tikra nuotaka siaubūnė skųsiuos, koks galvos skausmas visi tie limuzinai ir penkių metrų šleifo suknelės… (Borato tipo pauzė) NOT!
Iš tikrųjų tai ne tiek dėl baisinio troškimo būti originalia, kiek dėl sveiko proto likučių iš anksto užsibrėžiau, kad nebus tų visų vestuvinių nesąmonių, kurios ne tiek žavi, kiek vargina: vaikinai tikriausiai išsižiotų sužinoję, kiek sveria tradicinė vestuvinė suknelė, nors greičiausiai yra matę, kaip sunku su ja judėti, o nueiti į tualetą su visais tais lankais apskritai tampa dienos misija, reikalaujančia daugiau pastangų nei reikiamą akimirką nedrebančiu balsu ištarti taip.
Žinoma, visos teisinasi, kad nuo mažens svajojo ištekėti kaip princesės, tačiau mano svajonėse ilgas suknias dėvėdavo karalienės motinos, o karalaitė puošdavosi trumpa pūsta suknyte, būtent kaip per seną gerą animacinį filmuką „Išpuikusi princesė”. Ir ačiū Dievui beigi mano sveikam protui, su labai panašiu apdaru ir tekėsiu, ir nereikės vairuotojams išiminėti automobilių sėdynių tam, kad aš įtilpčiau (kai išgirdau, kad šitaip daro, net išsižiojau – su nuotaka elgiasi kaip su neįgalia!)
Vestuvinių suknelių, kaip ir bet kokių kitų su vestuvėmis susijusių dalykų, kainos – atskira tema. Tikrai, tas žodis „vestuvinis” yra stebuklingas – vienu ypu pakelia net ir elementariausio dalyko kainą dešimt kartų! 
Nes visi sako: taigi vestuvės, negi taupysi! Nesvarbu, kad esu bedarbė, šitokiam gyvenimo svarbos įvykiui iš seniau esu pasitaupiusi apvalią sumelę, bet tikrai, kai pasidomiu įvairių dalykų kainomis, tai man rodosi, kad jaunavedžiams truputį smegenėlės būna suminkštėjusios (neveltui vasara – vestuvių metas) mokėti šitokius nesvietiškus pinigus už vienai dienai skirtas prekes ir paslaugas.
Įrašo iliustracijai mielai įdėčiau savo tobulosios suknytės nuotrauką, bet prietaras, kad jaunikis neturėtų pamatyti to grožio iki vestuvių – tikriausiai vienintelis iš tų, kurių laikausi, tai teks palaukti pošventinių foto…
P.S. Čia aišku labai iš anksto atsiprašau visų, kurių šventus vestuvinius jausmus tortinėms suknelėms įžeidžiu, tiesiog dėstau savo nuomonę ir tiek.
Ką čia sveikinti, liūdėti reik. viena žuvele vandenyne sumažėjo ;]
beje, antra suknelė liuks ;]]
SVEIKINU!
) O visko palinkėsiu, kai jau bus Ta diena 
Smagios naujovės.:) Sveikinu kuo nuoširdžiausiai!
sveikinimai patys pačiausi!
Sveikinu. Beje, praktiniais sumetimais tekėjau žiemą – sutaupėm ant visko, visos paslaugos kainavo gerokai pigiau. Ir nereikėjo bažnyčioj konvejery stumdytis, visa diena buvo mūsų.
Smagu kai virtualiai sekama moteris gyvena realų gyvenimą
Ačiū už sveikinimus!
reklamosauka, praktiniais sumetimais galima apskritai jokių vestuvių nekelti. Vasara man – svajonių metas, norėčiau, kad ji truktų ištisus metus, todėl ir gimtadienį, ir vestuves noriu švęsti tik dabar!
Aurimai, kartais jau taip nutinka
ohooooooo
sveikinu. Nežinau nė kokių čia geresnių žodžių ta tema parinkti. Šiaip ar taip jau kurį laiką įtariau, kad tokia proga artinasi 
Balsuoju už antrą suknelę.
sveikinu
viso ko geriausio, santarvės ir susikalbėjimo!
Labai labai sveikinu.
Sveikinu!
Tamagochi, Apyt, ežiukai, Laimi Žmuida ir scania, ačiū!
Sveikinimai
Santuoka yra gerai
Visi anksčiau ar vėliau per tai praeina ir susiduria su tom pačiom problemom. Bet visi skirtingai tas problemas sprendžia.
O vestuvės (jei jos būna tik kartą gyvenime) būtinai reikalingos. Tai nepakartojama patirtis ir jausmai, kuriuos atsiminsi visą gyvenimą.
Beje, mano manymu, kad pasijaustų tikroji šventė, tai visas vestuves (ar bent memažą dali jų) reiktų organizuoti ne jaunavedžiams
Pinkcity, turi gerą progą paviešint norimiausių arba negeidžiamiausių dovanų sąrašą
Ar reikia laukt įrašo “Misija: vestuvės. Dovanų sąrašas” ?
Man rodos tie dovanų sąrašai populiarūs, kai du žmonės pradeda kartu gyventi tik po vestuvių, tuomet naujai buičiai kurti oi kaip visko reikia… O dabar, kai jau visko turim, jaučiam tik amžiną kelionių alkį
Tai va, kaip sako liaudis, “ant tos kelionės” ir norėtume 
Oi pavydžiu tau dabar šito laukimo ir jaudulio
Tekėčiau dar kartelį, kad ir už to paties
Sėkmės ruošiantis nuostabiai šventei, o laimės palinkėsim Didžiąją dieną!