Klinikiškai garantuota laimė
Oi, kokia aš laiminga, žinokit!!! Ir šiandien, bet vakar ilgesnį laiką buvau visa galva pasinėrusi į šią fantastišką būseną. Tiesiog. Sėdėjau savo minkštam fotely, išsirioglinus jį į savo didijį balkoną, atsidarius visus langus. Aukštai gyvenu, ne paslaptis. Įkrentu į fotelį, matau tik dangų. Jokių žmonių, jokių automobilių, medžių, kačių, bruzdesio, nerimo, nusišnekėjimo, cigarečių dūmų, parduotuvių reklamų – nieko. Tik dangus ir aš. Ir pradėjau sau individualios psichoterapijos konsultaciją. Klausinėjau savęs visokių dalykų, kokių psichologai klausinėja. Ir atsakinėjau. Tikrai nuoširdžiai. Tai taip fainai pabendravom, žinokit!!! Man apskritai patinka pas psichologą – jaučiuos tokia saugi ir kad mane supranta, ir kad man stengiasi padėti. O kai vakar netgi tokia nuostabi psichologė, kaip aš, konsultavo, tai iš viso labai smagiai viskas praėjo. Ir tokia laiminga pasijutau!!! Supratau, kad viskas iki šiol mano gyvenime vyko lygiai taip, kaip būčiau norėjusi, kad vyktų. Tikrai. Netikit? Jūsų bėdos. Aš bėdų neturiu. Juk sakiau, kad laiminga. Aišku, yra dalykų, kurių norėčiau. Ir smagiausia yra tai, kad juos tikrai turėsiu. Jei būčiau viską pasiekus, nebebūtų įdomu. O dabar – taip smagu, taip gerai, ir dar kiek daug nuostabių dalykų laukia!!! Fantastika…
Žodžiu. Linkiu ir jums kadanors taip pasijausti. Ir niekada to jausmo nepaleisti. Sėkmės!!!