Elizabeth Gilbert: Big Magic

I believe that our planet is inhabited not only by animals and plants and bacteria and viruses, but also by ideas. Ideas are a disembodied, energetic life-form. They are completely separate from us, but capable of interacting with us—albeit strangely. Ideas have no material body, but they do have consciousness, and they most certainly have will. Ideas are driven by a single impulse: to be made manifest. And the only way an idea can be made manifest in our world is through collaboration with a human partner. It is only through a human’s efforts that an idea can be escorted out of the ether and into the realm of the actual.

Net nežinau kaip apibūdinti šią knygą – šiaip gal turėtų būti priskirta motyvacinių-savipagalbos kūrinių lentynai, tačiau nors joje ir esama paskatinimų – eik, kurk, daryk, tu gali – daugiau dėmesio autorė skiria kūrybiškumo ir kūrybos prigimčiai nagrinėti, iš kur viskas atsiranda, kaip viskas vyksta, kas padeda, kas trukdo. Ji drąsiai laikosi pakankamai originalaus požiūrio apie tai, kad idėjos sklando ore ir susiranda mus, kūrėjus, kurie jas įkūnytų ir moko, kaip tinkamai su jomis elgtis, pateikdama sėkmingų ir nesėkmingų pavyzdžių iš savo kūrybinio kelio.

To put the story in perspective, consider this fact: The earliest evidence of recognizable human art is forty thousand years old. The earliest evidence of human agriculture, by contrast, is only ten thousand years old. Which means that somewhere in our collective evolutionary story, we decided it was way more important to make attractive, superfluous items than it was to learn how to regularly feed ourselves.

E. Gilbert negailestingai griauna mitus apie tai, koks turėtų būti, kaip atrodyti ir kaip elgtis tikras kūrėjas, laužo stereotipus, pasitelkdama vaizdžias analogijas, pasakoja, kaip jai pačiai pavykdavo susidoroti su kūrybiškumo krizėmis, ir visa tai daro taip nuoširdžiai, giliai ir įkvepiančiai, kad galiausiai vis tiek imi ir pavadini šia knygą motyvuojančiu savipagalbos kūriniu. Primygtinai rekomenduoju visiems kuriantiems žmonėms (o kitokių aš nepažįstu).

Inspiration is trying to send me messages in every form it can—through dreams, through portents, through clues, through coincidences, through déjà vu, through kismet, through surprising waves of attraction and reaction, through the chills that run up my arms, through the hair that stands up on the back of my neck, through the pleasure of something new and surprising, through stubborn ideas that keep me awake all night long . . . whatever works.
Inspiration is always trying to work with me.
So I sit there and I work, too.
That’s the deal.
I trust it; it trusts me.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Hits: 0